Kovo 5 d. 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje duris atveria jautri ir filosofiška fotomenininkės Reginos Šulskytės paroda. Naujausią savo fotografijų seriją autorė dedikuoja mamos atminimui, kviesdama lankytojus į kelionę per asmenines patirtis, kurios tampa universaliais egzistencijos simboliais.
R. Šulskytės kūryba – tai nuoseklus, intymus kinas sustabdytose akimirkose. Menotyrininkės Danguolės Ruškienės teigimu, autorės darbuose gyvenimas ir mirtis pulsuoja greta, be dirbtinės įtampos, veikiau kaip natūrali, pilnatvės sklidina istorija.
Skaičių magija ir mamos atminimas
Parodos pavadinime užkoduotas skaičius 27 nėra atsitiktinis – jis lydi autorę per svarbiausius mamos gyvenimo etapus: tai mamos gimimo diena, amžius, kai gimė pati menininkė, ir galiausiai – kūrinių skaičius šioje serijoje.
Ciklas „Dvidešimt septyni sugrįžimai“ (2018–2023) balansuoja tarp dokumentikos ir vizualinės filosofijos. Pati autorė teigia, kad šis projektas jai tapo būdu tirti, kaip praeitis iškyla dabartyje ir kaip ji „įsikūnija“ kasdieniuose daiktuose.
„Fotografija čia veikia ne kaip dokumentas, o kaip atminties fenomenologijos instrumentas — priemonė tirti, kaip praeitis išsaugo savo energiją ir kaip ji byra,“ – mintimis dalijasi R. Šulskytė.
Apie autorę
Regina Šulskytė – pripažinta Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, ilgametė pedagogė ir kuratorė, pelniusi ne vieną tarptautinį apdovanojimą bei Šiaulių miesto kultūros ir meno premijas. Jos kūrybinis kelias paženklintas tokiais žinomais ciklais kaip „Interpretacijos“, „Mano drabužiai“ ar „Seserys“.
