Beveik pusė apklaustųjų vis dar mano, jog fizinių bausmių taikymas vaikui priklauso nuo situacijos arba yra tinkama auklėjimo priemonė. O tiek pat respondentų situacijoje, kai paauglys pavadinamas „valkata“ ar „nevykėliu“ neatpažintų psichologinio smurto. Tokios tendencijos atsispindi praėjusių metų pabaigoje vaiko teisių gynėjų užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktame reprezentatyviame visuomenės nuomonės tyrime.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas leidžia pastebėti, kaip keičiasi visuomenės nuostatos ir smurto supratimas. Per pastaruosius ketverius metus bendras smurto supratimas padidėjo nuo 56 iki 64 proc. Tačiau vis dar didelė dalis žmonių tam tikrų situacijų, kuriose vaikas nukenčia fiziškai ar psichologiškai, neidentifikuoja kaip smurtinių.
„Apžvelgti tyrimo rezultatai rodo, jog visuomenė auga, tampa sąmoningesnė, tačiau ne taip greitai, kaip norėtume. 45 proc. suaugusiųjų, vis dar mano, jog už netinkamą elgesį ar nepaklusnumą vaikams galėtų būti taikomos fizinės bausmės, jeigu susiklostytų tam tikros aplinkybės. O tai, deja, atskleidžia liūdną tiesą – smurtas prieš vaikus mūsų visuomenėje vis dar gajus reiškinys“, – teigia I. Skuodienė.
Gana aukštą fizinio smurto prieš vaikus toleranciją visuomenėje atskleidė respondentams užduotas klausimas ar fizinių bausmių taikymas vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, yra smurtas. 45 proc. apklaustųjų teigė, jog tai priklausytų nuo situacijos bei dalis pritarė, jog tai – auklėjimo priemonė. Situacija nuo 2024 m. nepakito, o 2023 m. taip manančių buvo 53 proc., tad per trijų metų laikotarpį pateisinančių fizines bausmes sumažėjo 8 proc.
Dažnose situacijose trečdalis ir daugiau žmonių toleruotų smurtą prieš vaiką
Vis dar nemažai žmonių tam tikrose situacijose toleruotų vaiko patiriamą fizinį smurtą. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog 31 proc. apklaustųjų smurtu nelaikė arba neturėjo aiškios nuomonės pateiktoje situacijoje, kai vaikui dėl nepaklusnumo, pavyzdžiui, dėl nepadarytų namų darbų ar nesutvarkyto kambario, yra užsukama ausis. 2024 m. taip pat manė – 34 proc., o 2023 m. – 35 proc. Tad taip manančių per pastaruosius tris metus sumažėjo 4 proc.
Taip pat tyrime respondentų paklausus, ar situacija, kai tėvai parduotuvėje pakelia ir papurto stiprių emocijų apimtą vaiką, yra smurtas, 39 proc. to nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. Taip pat 2024 m. atsakė 45 proc. tyrime dalyvavusių žmonių, o 2023 m. – 42 proc. Per pastaruosius tris metus taip manančių sumažėjo 3 proc., o tai rodo nors ir neženklų, tačiau teigiamą pokytį.
Vis dėlto, vaiko teisių gynėjų vadovė atkreipia dėmesį ne tik į fizinį smurtą, kurį, kaip pastebima, visuomenė geba atpažinti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos, sudėtingiau atpažįstamos, smurto rūšys – psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra. Nuo jų vaikai taip pat nukenčia, o šios smurtinės patirtys daro itin stiprią žalą vaikui, jo raidai ir ateičiai.
„Vaiko teisių gynėjų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog per metus nepriežiūrą, psichologinį bei seksualinį smurtą įprastai patiria po kelis šimtus vaikų. Fizinis smurtas palieka pastebimas žymes ant vaiko kūno, tačiau grubūs ir žeidžiantys žodžiai, nesirūpinimas sveikata, emociniu pasauliu taip pat gali atverti gilias ir sunkiai gyjančias žaizdas vaiko viduje, pakeisti jo pasitikėjimą savimi bei pasauliu. Tad labai svarbu atminti būti atidesniems ir jautresniems šalia esančio vaiko savijautai ar elgesiui, kuris gali išduoti apie rūpesčio, saugumo ar pagalbos trūkumą“, – sako I. Skuodienė.
Tai, kad visuomenei vis dar sudėtinga atpažinti psichologinį smurtą, rodo tyrime pateiktas pavyzdys, kai tėvai paauglį vidurnaktį grįžusį namo, išvadina „nevykėliu“, „valkata“ bei priduria, jog „iš tavęs nieko doro neišaugs“. Paklausti ar tai smurtas 2024 m. bei 2023 m. 49 proc. respondentų to nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. O 2025 m. taip manančių sumažėjo 4 proc.
Tyrime aptartos situacijos, kai kaimynai pastebi, jog kieme iki vėlumos žaidžia vaikas, apsirengęs konkrečiam sezonui nepritaikytais rūbais ir nuo jo sklinda nemalonus kvapas, pernai 32 proc. apklaustųjų nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. Tačiau 2024 m. taip pat manė 34 proc. apklaustųjų, o 2023 m. – 37 proc. Tad per pastaruosius tris metus taip manančių sumažėjo 5 proc., tai rodo teigiamą pokytį visuomenėje atpažįstant nepriežiūrą.
Vaiko teisių gynėjai nuolatos primena, jog skyrybų atvejais skiriasi pora, o ne tėvai, tad abu suaugusieji išlieka vaiko šeima bei turi lygias teises ir atsakomybes vaiko atžvilgiu. O darnus tėvų bendravimas, gebėjimas ir pastangos susitarti visais vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais yra ypač svarbus vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai bei raidai.
Vis dėlto, 30 proc. apklaustųjų pateiktoje situacijoje, kai vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio konfliktus skyrybų procese, verčiamas pasirinkti su kuo gyventi, to smurtu nelaikė arba teigė, jog tai priklauso nuo situacijos. 2024 m. taip pat manančių buvo 33 proc., 2023 m. – 36 proc. Tad taip manančių per pastaruosius tris metus sumažėjo 6 proc.
Vaiko teisių gynėjai skatina drauge augti ir tapti sąmoningesniems
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, sužinoti apie daugiau atvejų, kuriuose vaikas galimai patyrė smurtą, būtų lengviau, jeigu visuomenė gebėtų smurtą atpažinti geriau ir nevengtų apie jį pranešti vaiko teisių gynėjams. Vertinant kelerių metų rezultatus, kur dešimtbalėje vertinimo skalėje skaičius 10 reiškia tikimybę, jog žmogus „tikrai praneštų“ pastebėjęs galimą vaiko teisių pažeidimą, kasmet rezultatas išlieka apylygis – siekia beveik 7 balus. 2024 m. šis balas buvo 6,8 balo, 2025 m. – 6,9 balo.
I.Skuodienė primena, jog kiekvienas galime prisidėti, kuriant saugią vaikystę vaikams. Tad svarbu būti empatiškiems ir dėmesingiems kiekvieno vaiko atžvilgiu, o pastebėjus susirūpinimą keliančius ženklus – nedelsiant apie tai pranešti bet kuriuo veikiančiu pagalbos kanalu.
„Vaiko teisių gynėjai yra pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Visai nesvarbu kuriuo paros metu ar kurią savaitės dieną susisieksite – visados sureaguosime. Tad nuoširdžiai skatinu visuomenę pastebėjus smurtą patiriantį vaiką rašyti, skambinti į Vaiko teisių liniją, atvykti tiesiogiai į artimiausią vaiko teisių gynėjų skyrių, registruoti galimą pažeidimą internetu ar pateikti skubią informaciją policijos pareigūnams. Tik kartu galime sukurti saugią vaikystę mūsų vaikams“, – sako I. Skuodienė.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog visuomenei visuomet yra pasiekiama nemokama informatyvi medžiaga apie vaiko poreikius, smurto atpažinimą ir reagavimo būdus, kurią galima rasti čia arba Vaiko teisių TV kanale.
Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
