Gruodžio 10 d. 14 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kviečia į virtualius poezijos skaitymus „Skliauto akmuo“. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Asta Preidytė skaitys Jono Meko ir Onės Baliukonės poeziją. Tiesioginę transliaciją, o vėliau ir renginio įrašą, galite stebėti bibliotekos „YouTube“ kanale.
Du iškilūs poetai – Jonas Mekas ir Onė Baliukonytė. Skirtinga jų poezija, sudėtinga būtų surasti sąlyčio taškų jų biografijose, tačiau abu tarsi vienija tai, kad jų kūryba yra labai aukštos prabos. Abu kūrėjai buvo įvertinti pačiu svariausiu apdovanojimu Lietuvoje – Nacionaline kultūros ir meno premija.
Astos Preidytės kūryba teatro scenoje buvo įvertinta apdovanojimu, apie kurį svajoja visi teatralai, – Auksiniu scenos kryžiumi, kurį aktorė pelnė už Margaritos vaidmenį to paties pavadinimo Maros Zalytės pjesėje (rež. Albinas Kėleris).
Ji sukūrė visa plejadą įsimintinų vaidmenų žymių režisierių J. Dautarto, S. Varno, G. Padegimo, G. Gabrėno, D. Kazlausko, A. Pociūno, R. Atkočiūno, L. M. Zaikausko, J. Glombo, A. Enukidzės spektakliuose. Pati aktorė nežino savo vaidmenų skaičiaus, tačiau yra tie, kurie patys mylimiausi, kurie visad šalia. Jų sąrašas irgi būtų ilgokas. Iš pastarųjų metų pirmiausia pamini ponią Beiker – L.Gershe „Laisvi drugeliai“, Iriną Nikolajevną Arkadiną – A. Čechovas „Žuvėdra“ (abiejų spektaklių rež. D. Kazlauskas), net du vaidmenis viename naujausių pastatymų teatre – V. Šukšino „Pašnekesiai mėnesėtą naktį“ (rež. K. Siaurusaitytė). Neseniai A. Preidytė debiutavo režisūroje – į sceną perkėlė rumunų autoriaus L. Baleanu pjesę „Kastingas. Kastingas. Kastingas“ ir joje suvaidino pagrindinį vaidmenį.
Kai viename renginyje susitinkame su tokiais iškiliais kūrėjais, tikimasi gauti peno ir protui, ir sielai. Aktorė žada skaityti ne tik poeziją, bet ir kalbėti apie pačius autorius, įdomius jų gyvenimo faktus, nuveiktus darbus.
„Pristatyti tokias asmenybes yra garbė. Jauti, kokios vertybės yra šalia: didžiulė asmenybė Jonas Mekas ir originali poetė Onė Baliukonė, abu jie – tikri žodžio korifėjai. Kai skaitai jų kūrybą, tarsi kontaktuoji su pačiais autoriais. Tiesa, per tokį trumpą renginio laiką tiesiog neįmanoma pristatyti tokių didžių asmenybių, tačiau bandai prisiliesti, išsakyti , kas pačiai atrodo svarbiausia“, – sako aktorė A. Preidytė.
Apie poetę, rašytoją, tapytoją Onę Baliukonę
Ona Baliukonytė (Onė Baliukonė) gimė 1948 m. birželio 1d. Alytaus rajone, Kančėnuose. Mirė 2007 m. lapkričio 20 d. Vilniuje.
1965 m. baigė Daugų vidurinę mokyklą. 1970 m.baigusi Vilniaus universitetą, dirbo leidiniuose „Moksleivis“, „Dialogas“, „Dienovidis“.
Ankstyvieji eilėraščiai (rinkiniai „Laukinės vaivorykštės“ 1971, „Viltis“ 1976) pasižymi emociniu atvirumu, žmogaus ir gamtos vienovės pajautimu. Eilėraščių rinkinyje „Iš kelio dulkių“ (1982) sustiprėjo dramatizmas, etinis maksimalizmas, vienišumo, romantinio išskirtinumo nuotaikos.
Vėlesnėje kūryboje (rinkiniai „Tėve mūsų gyvenime 1986, „Vaduok“ 1992) ryšku bendrumo su pasauliu, harmonijos, dvasios ramybės paieškos, metafizinė laikinumo ir amžinybės priešprieša siejama su moteriškąja patirtimi.
Eilėraščių rinkiniuose „Bokštai“ (1996, Lietuvos rašytojų sąjungos premija 1997), „Elgetaujanti saulė“ (1998), „Neregio sodai“ (2001) krikščioniški motyvai susipina su Rytų religijų įvaizdžiais.
Parašė esė (rinkiniai „Kelionės fragmentai“ 1987, „Ant sapnų tilto“ 2003). Sudarė atsiminimų apie K. Vasiliauską rinkinį „Širdies neatskiriamasis“ (2002), parengė K. Vasiliausko ir Z. Žemaitytės laiškų rinkinį „Iki švytėjimo“ (2004). Dar išleista poezijos rinktinė „Akmuva” (2003), pasaka „Kopų karalienė” (2006).
O.Baliukonė – „Poezijos pavasario” laureatė (1983). Apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1998), Lietuvos nacionaline premija (2004), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1998).
Apie vieną žymiausių avangardinio kino kūrėjų ir propaguotojų, poetą, kino kritiką Joną Meką
Išeivijos meninkas Jonas Mekas, būdamas 95 metų ir dalyvaudamas Londono knygų mugėje, yra sakęs: „aš dirbu visą laiką“. Savo įspūdžius jis visad fiksuodavo kino kamera ar rašomąja mašinėle, pirkta 1955 metais.
Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškiuose, Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje. Mirė 2019 m. sausio 21 d. Niujorke.
J.Mekas 1943 m. baigė Biržų gimnaziją. Dar besimokydamas redagavo laikraštį „Naujosios Biržų žinios“, 1943–1944 m. – pogrindinį laikraštį „Panevėžio apygardos balsas“. Kurį laiką lankė Juozo Miltinio teatro studiją. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, su broliu Adolfu buvo 8 mėn. kalinami priverstinių darbų stovykloje Elmshorne, Vokietijoje. 1946–1947 m. Mainzo universitete studijavo filosofiją ir literatūrą. 1946 m. Wiesbadene su L. Lėtu, A. Landsbergiu ir broliu Adolfu pradėjo leisti avangardistinį žurnalą „Žvilgsniai“.
1949 m. apsigyveno JAV. Tais pačiais metais įsigijęs pirmąją filmavimo kamerą pradėjo filmuoti savo gyvenimo įvykius, susidomėjo avangardistiniu kinu. Bendravo ir dirbo su J. Mačiūnu, A. Warholu, J. Lennonu, Y. Ono, S. Dali. Filmavo kultūrinį išeivių gyvenimą, mokėsi kino meno, surengė avangardinių filmų festivalių. Nuo 1954 m. leido ir redagavo dvimėnesinį kino žurnalą. „Film Culture“, 1955–1957 m. redagavo mėnesinį kino laikraštį „Intro Bulletin“, nuo 1958m. – žurnalo „Village Voice“ skyrių „Movie Journal“. Straipsnius apie kiną spausdino leidiniuose „Cinemages“, „Films in Review“, „Film Book“, „Cinema“. Taip pat dėstė įvairiuose kino meno institutuose. 1962 m. su kitais įkūrė Kino kūrėjų kooperatyvą, 1964 m. – „The Filmmakers’ Cinematheque“, kurio direktorius buvo iki 1970 m. Tais pačiais metais įkūrė Filmų antologijos archyvą Niujorke – vieną didžiausių avangardistinio kino archyvų pasaulyje.
Jonas Mekas ankstyvuoju literatūrinės kūrybos laikotarpiu su broliu Adolfu parašė 3 pasakų knygas („Trys broliai ir kitos pasakos“ 1946, „Iš pasakų krašto“, „Knyga apie karalius ir žmones“, abi 1947). Autoriui būdingas kinematografinio pasakojimo būdas ryškus poezijos rinkiniuose „Semeniškių idilės“ (1948, 1997). Vėlesnė kūryba, pradedant eilėraščių rinkiniu „Gėlių kalbėjimas“ (1961) ir baigiant „Žodžiais ir raidėmis“ (2007) – fragmentiškia kaleidoskopiška, impresionistinė, paveikta Rytų estetikos, daug reikšmės teikianti kiekvienam žodžiui ar skiemeniui, intonacijai, pauzėms tarp žodžių.
Dienoraščiams ir esė knygoms „Neturiu, kur eiti“ („I had nowhere to go“,1991), „Laiškai iš niekur“ (1996, 1997), „Žmogus be vietos: Nervuoti dienoraščiai“ (2000), sapnų knygoje „Mano naktys“ (2007) randama ekspresyvi psichoanalizė, būties apmąstymai. Menininkas taip pat parengė pokalbių ir laiškų rinkinį „Trys draugai: John Lennon, Yoko Ono, Jurgis Mačiūnas“ (1998).
Savo filmuose Jonas Mekas siekė parodyti žmogų kasdienybėje, atskleisti jo jausmus, emocijas, išaukštinti nereikšmingus gyvenimo momentus. Vienas pirmųjų pasaulyje išplėtojo dokumentinio filmo dienoraščio žanrą. Sukūrė per 160 avangardistinio kino portretų. Menininko kūryba ir veikla padarė didelę įtaką pasaulio avangardistinio kino raidai. 2007 m. Vilniuje įkurtas Jono Meko vizualiųjų menų centras.
J.Mekas apdovanotas daugybe premijų, tarp jų – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.
Renginys iš bibliotekos projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje XI“, skirto populiarinti Valstybės kultūros ir meno premijomis (nacionaline ir vyriausybės) apdovanotų menininkų kūrybą Panevėžio regione.
Projektą „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje XI“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos informacija
