Savivaldybės administracijos 2025 m. veiklos ataskaita-Panevėžio biurokratinis barokas ir statistiniai miražai

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pateiktas 2025 metų veiklos ataskaitų rinkinys yra unikalus dokumentas, kurį geriausia apibūdinti kaip biurokratinio realizmo šedevrą, kuriame skaitmeninė utopija susiduria su proziška nekompetencijos tikrove. Miesto lozungas „Panevėžys. Kaip mes!“ šiame kontekste įgauna visai kitą, galbūt net nenumatytą ironišką prasmę: jei administracija iš tiesų veikia „kaip mes“, tai reiškia, kad ji nuolat vėluoja, serga lemiamais momentais, nesugeba susitarti su kaimynais ir bando užmaskuoti savo nesėkmes pirkdama naujus miegmaišius arba perskaičiuodama parko medžius. Ši analizė siekia prasibrauti pro direktoriaus Giedriaus Šileikos optimistinio įvadinio žodžio dūmų uždangą ir atskleisti, kas slepiasi po devynis kartus per metus tikslintu biudžetu, šimtais milijonų „popierinio“ turto ir beveik dievišku gyventojų pasitenkinimo rodikliu, kuris prieštarauja bet kokiai sveiko proto logikai.

Nagrinėjant strateginio planavimo ir biudžeto vykdymo skyrių, pirmiausia į akis krenta skaičių nestabilumas. Administracijos direktorius praneša, kad asignavimai sudarė 121,4 mln. eurų, tačiau jau ketvirtame puslapyje skaičiai pradeda gyventi savo gyvenimą: teigiama, kad programoms finansuoti skirta 139 485,4 tūkst. eurų, o po devynių tikslinimų ši suma išsipūtė iki 148 228,8 tūkst. eurų. Toks masinis biudžeto „koregavimas“ – beveik po vieną kartą per mėnesį, išskyrus vasaros atostogas – liudija ne apie „lankstumą“, kaip bando įtikinti ataskaita, o apie fundamentalias planavimo problemas. Jei savivaldybė nesugeba numatyti savo išlaidų net keliems mėnesiams į priekį, kyla klausimas, kuo remiantis sudarytas Panevėžio miesto strateginis plėtros 2021–2027 m. planas.

Vienas didžiausių neatitikimų slypi tarp patikslinto plano ir faktinių kasinių išlaidų. Nors investicijų projektų programai buvo numatyta 37 835,6 tūkst. eurų, panaudota tik 26~969,1 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad beveik 11 milijonų eurų liko „kabėti“ ore. Biurokratiniame žargone tai vadinama „taupymu“, tačiau realybėje tai yra neįgyvendinti pažadai gyventojams. Miesto infrastruktūros programoje situacija panaši: patikslintas planas siekė 22 734,5 tūkst. eurų, o panaudota 19 985,7 tūkst. eurų. Kur dingo tie 2,7 mln. eurų? Atsakymai slepiasi ataskaitos prieduose, kur minima, kad pirkimai vėlavo, rangovai nesutiko su kainomis arba tiesiog „užtruko procedūros“.

Atidžiau pažvelgus į lentelę, matome, kad vienintelė programa, kurioje planavimas beveik idealiai atitiko realybę, yra socialinė parama. Tai liūdna indikacija – Panevėžyje skurdas ir socialinės problemos yra vienintelė stabiliai prognozuojama sritis, tuo tarpu miestas kaip fiziškai atsinaujinanti erdvė nuolat stringa biurokratiniuose labirintuose.

Paslaugų valdymo stebuklas: 9,91 balo utopija

Ataskaitos dalis apie veiklos valdymą skaitoma kaip mokslinės fantastikos romanas apie tobulą visuomenę. Teigiama, kad bendras aptarnavimo kokybės vertinimo vidurkis siekė 9,91 balo iš 10 galimų. Šis skaičius yra statistinis fenomenas – net geriausi pasaulio viešbučiai ar technologijų kompanijos retai pasiekia tokį įvertinimą. Ironiška tai, kad tuo pačiu metu ataskaitoje pripažįstama, jog „savivaldybės organizuojamoje apklausoje dalyvavo nedaug miesto gyventojų“, todėl teko diegti QR kodą. Akivaizdu, kad jei apklausoje dalyvauja trys darbuotojai ir vienas atsitiktinis praeivis, gavęs saldainį, 9,91 balo yra pasiekiamas, tačiau jis neturi nieko bendro su realia 13 000 aptarnautų asmenų nuomone.

Dar didesnį įtarimą kelia faktas, kad vadovų priėmimų skaičius per metus išaugo net 30 proc.. Jei paslaugų kokybė yra „beveik tobula“, kodėl žmonės masiškai plūsta pas vadovus skųstis ar spręsti problemų asmeniškai? Atsakymas slypi populiariausių klausimų sąraše: gyvenamosios vietos deklaravimas sudaro net 55 proc. visų kreipimųsi. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė administracijos darbo laiko skiriama elementariems techniniams veiksmams, kurie skaitmenizuotame amžiuje turėtų vykti automatiškai. Tačiau Panevėžyje „skaitmenizacija“ yra savotiška – elektroninių deklaracijų dalis paaugo tik iki 44 proc., o tai reiškia, kad dauguma gyventojų vis dar renkasi stovėti eilėse, matyt, norėdami gyvai pasigrožėti administracijos darbuotojų „mandagiu ir profesionaliu bendravimu“, kurį patys taip aukštai vertina apklausose.

Dokumentų valdymo „optimizavimas“

Administracija giriasi, kad fizinių laiškų srautas sumažėjo 12 proc., tačiau bendra dokumentų apyvarta vis tiek siekia įspūdingus 107 587 dokumentus. Tai reiškia, kad vidutiniškai per vieną darbo dieną savivaldybė pagamina arba gauna apie $430$ popierių. Jei tai yra „optimizavimo“ rezultatas, baisu įsivaizduoti, kas vyko anksčiau. Dar įdomiau, kad direktorius išleido 3291 įsakymą, nors jų skaičius sumažėjo 14 proc., nes buvo „atrinkti sprendimai, kurių neprivaloma tvirtinti teisės aktais“. Čia slypi pavojinga tendencija – mažėjantis viešų įsakymų skaičius gali reikšti ne didesnį efektyvumą, o mažėjantį skaidrumą, kai sprendimai priimami „neformalizuotai“.

Investicijų miražai: tarp butų pirkimo ir darbuotojų ligų

Investicijų projektų skyrius 2025 metais pritraukė daugiau nei 40 mln. eurų investicijų, tačiau detalus jų įgyvendinimo sąrašas primena nesėkmių kroniką. Miesto identitetas „Panevėžys. Kaip mes!“ geriausiai atsispindi projekte „Apsaugoto būsto įrengimas“. Savivaldybė planavo įsigyti 12 butų, tačiau per visus metus pavyko nupirkti… vieną. Priežastys? Pirmas pirkimas nutrauktas dėl CPVA nurodymo, antras – dėl „atsakingų darbuotojų ligos“. Tai neįtikėtinas paaiškinimas oficialiame dokumente. Atrodo, kad už pirkimą atsakingame skyriuje skyriuje dirba vienas nepakeičiamas asmuo, kurio sloga gali sustabdyti milijoninę investicijų programą ir palikti 11 šeimų be stogo virš galvos.

Panaši situacija kartojasi ir kitur. Projektas „Grupinio gyvenimo namų įkūrimas“: planuota įsigyti 3 namus, gautas vienas pasiūlymas, bet jis neatitiko reikalavimų, todėl nupirkta apvalus nulis. Kodėl sąlygos parengtos taip, kad niekas negali jų išpildyti? Galbūt todėl, kad administracija labiau rūpinasi procesu, o ne rezultatu. Tai patvirtina ir lėšų grąžinimo faktas – projektas „Socialinio būsto plėtra“ turėjo grąžinti lėšas agentūrai, nes buvo nustatytas „pažeidimas“. Koks pažeidimas? Ataskaita tyli, tačiau biudžeto vykdymo formoje Nr. 2 matome, kad neatlygintinai gauto turto vertė mažėjo milijonais.

Lentelė Nr. 2: „Prarastų galimybių“ dešimtukas investicijų programoje.

Biologinė alchemija: kaip iš medžių padaryti milijonus

Bene mistiškiausia ataskaitos vieta yra biologinio turto vertinimas. Pagal finansinės būklės ataskaitą, savivaldybės valdomo biologinio turto (parkų, skverų želdinių) vertė per metus šoktelėjo nuo 4 543 748,17 iki 7 371 558,91 eurų. Tai yra beveik trijų milijonų eurų prieaugis. Kyla klausimas: ar Panevėžyje per naktį sudygo Amazonės džiunglės? O gal buvo pasodinta tūkstančiai retų egzotinių augalų?

Realybė kur kas proziškesnė. Atidžiau panagrinėjus, matome, kad vertės padidėjimas dėl naujo turto įsigijimo sudarė tik 1210 eurų. Likę 2,8 mln. eurų atsirado dėl „pergrupavimo“ ir „inventorizacijos“. Savivaldybė tiesiog nusprendė, kad jos parkai dabar verti brangiau, nes „nežinoma jų įsigijimo savikaina, todėl užregistruoti atkūriamąja verte“. Tai yra geniali buhalterinė alchemija – kai nesiseka su realiais investiciniais projektais, galima tiesiog pervertinti medžius ir popieriuje atrodyti kur kas turtingiau. Jei savivaldybė ir toliau taip „inventorizuos“ savo turtą, kitais metais Panevėžys galės pretenduoti į turtingiausio pasaulio miesto statusą vien dėl brangiai įvertintų liepų ir beržų.

Švietimo utopija: dronai prieš aritmetiką

Švietimo skyriaus ataskaita prasideda nuo džiugių naujų apie inžinerinį ugdymą ir „Minties“ gimnazijoje atidarytą bepiločių orlaivių simuliacijos klasę. Skamba įspūdingai – mokiniai valdo dronus, naudoja liofilizavimo įrangą maisto inžinerijos laboratorijoje, o savivaldybė giriasi „Tūkstantmečio mokyklų“ programos sėkme. Tačiau ši futuristinė uždanga nublanksta, kai pasiekiame Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) rezultatus.

8-ųjų klasių matematikos pasiekimų vidurkis siekia vos 58,1 proc., kai šalies vidurkis yra 58,9 proc.. Nors tai ir geriau nei 2024 metais, kai rezultatas buvo tragiški 41,5 proc., Panevėžio moksleiviai vis dar nesugeba pasivyti vidutinio Lietuvos mokinio matematikoje. Dar liūdnesnis vaizdas atsiveria analizuojant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP). Mokinių, išlaikiusių matematikos egzaminą bent pagrindiniu lygiu, dalis Panevėžyje sudaro tik 25,9 proc., kai šalyje šis rodiklis siekia 43,7 proc..

Kyla logiškas klausimas: kam reikalingos dronų simuliacijos klasės ir maisto liofilizatoriai, jei trys ketvirtadaliai miesto mokinių nesugeba įsisavinti bazinio matematikos kurso? Atrodo, kad administracija bando statyti stogą ant namo be pamatų. Bet užtat ataskaitoje puikuojasi nuotraukos su modernia įranga ir džiugiais veidais – matyt, skaičiuoti moka tik tie, kurie sudarinėja biologinio turto inventorizacijos aktus.

Visos dienos mokykla ir kiti „pasiekimai“

Savivaldybė giriasi skyrusi 2,9 mln. eurų visos dienos mokyklos paslaugoms, tačiau čia pat skaitome, kad „ES lėšų gauta mažiau, nes dėl vėluojančių projektavimo paslaugų nebuvo galimybės vykdyti dalies pirkimų“. Rezultatas – gautas avansas buvo naudojamas tik darbo užmokesčiui, o priemonių ir įrangos nupirkti nespėta. Tai pasikartojantis motyvas: pinigų yra, bet mes nemokame jų išleisti niekam kitam, tik savo algoms.

Socialiniai reikalai

Socialinių paslaugų srityje administracija giriasi „Harmonijos miesto“ atidarymu ir globos centrų veikla, tačiau skaičiai rodo kitą pusę: 2025 m. šeimų, patiriančių socialinę riziką, skaičius išaugo iki 196 (nuo 188), o jose augančių vaikų skaičius padidėjo iki 331 (nuo 315). Nepaisant visų programų ir „socialinių įgūdžių ugdymo“, situacija blogėja. Ironiška tai, kad savivaldybė džiaugiasi, jog užsieniečių vaikų globoje nebuvo apgyvendinta, tačiau nutyli apie savo pačių piliečių vaikus, kurių paėmimo priežastys išlieka tos pačios: alkoholis, smurtas ir socialinių įgūdžių stoka.

„Auksinė“ socialinio būsto eilė

Jei norite pajusti tikrąją biurokratijos galią, pabandykite stoti į eilę socialiniam būstui Panevėžyje. 2023 m. eilėje laukė 174 šeimos, 2024 m. – 244, o 2025 m. – jau 282. Per trejus metus eilė išaugo 62 proc., o savivaldybė per metus sugebėjo nupirkti tik vieną butą dėl anksčiau minėtos „darbuotojų ligos“. Tuo tarpu savivaldybės būstų pardavimas privatininkams vyksta sėkmingai – per 2023-2025 m. parduota 65 būstai. Administracija sėkmingai išparduoda tai, ką turi, bet visiškai nesugeba nupirkti to, ko reikia. Tačiau ataskaitoje tai pateikiama kaip „nuoseklus turto administravimas“. Matyt, nuoseklumas matuojamas eilės ilgumu. 

Lentelė Nr. 3: Socialinio būsto eilės augimo dinamika Panevėžyje