„Mes, šauliai, siekiame, kad visus moksleivius, kuriems vedame Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą, pasiektų išgyvenimui svarbi informacija. Todėl mums ypatingai svarbu suprasti ir išmokti, kaip dirbti su specialiųjų poreikių vaikais“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos patarėjas Tadas Venskūnas.
Pasirūpinti savimi ir kitais
2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga pasiekė susitarimą, kuriuo Lietuvos šaulių sąjunga įsipareigojo įgyvendinti trijų dienų Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą (PGĮK) devintų klasių moksleiviams šalies mokyklose.
Tai ne tik sausos teorinės žinios, bet ir praktiniai įgūdžiai, kaip ištikus nelaimei pasirūpinti savimi, šalia esančiu žmogumi ir savo Tėvyne Lietuva. Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga. Kursą veda šauliai, kariai savanoriai, atsargos ir profesinės karo tarnybos kariai – jie tai daro laisvu nuo tarnybos metu.
Per tris kurso dienas jaunuoliai mokosi, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremalių situacijų atveju, išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pvz., kaip įkurti laužą, įsirengti pastogę, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei ir kitų įgūdžių, kurie gali praversti ir kasdieniame gyvenime.
Devintokai taip pat supažindinami su įvairia ekipuote, išmoksta, kaip reikėtų paruošti sausą davinį, užsimaskuoti, apsirengti ar saugiai naudotis ginklu, jeigu iškiltų būtinybė, įgyja topografijos žinių. Jeigu devintokas turi elgesio ir emocijų sunkumų ar kitų specialiųjų poreikių, kyla iššūkių, kaip jam perteikti išgyvenimui krizės atveju svarbias žinias.
Svarbu raidos sutrikimų turintiems vaikams
„Bendrojo lavinimo mokyklose mokosi ir specialiųjų poreikių turintys vaikai, tad vedant Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą kyla iššūkių, kaip tinkamai perteikti jiems reikalingą informaciją ir praktinius įgūdžius. Suprantame, kad mūsų instruktoriams būtina turėti žinių ir kompetencijų, kaip dirbti su tokiais vaikais, todėl surengėme teorinius ir praktinius mokymus“, – sako T. Venskūnas.
Lietuvos šaulių sąjungos darbuotojai bei Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso instruktoriai gilino savo žinias mokymuose „Darbas su elgesio ir emocijų sunkumų turinčiais mokiniais. Situacijų apžvalga ir jų valdymo galimybės“, taip pat dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kuriuos vedė „Diemedžio“ ugdymo centras ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro specialistai.
„Mokymus veda pedagogai, kurie patys jau ne vienerius metus dirba su įvairių raidos sutrikimų turinčiais vaikais, silpnaregiais ir aklaisiais mokiniais, – pasakoja LŠS Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja Sandra Vasiliauskienė. – Darbas vyksta nedidelėse grupėse, tad galime patys įsijausti į situacijas, ką patiria aklasis ar silpnaregis, kitų specialiųjų poreikių turintis asmuo, kaip jis supranta aplinką, kaip geba priimti informaciją“.
Šauliai ypač džiaugėsi, kad mokymus vedę Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro pedagogai buvo kruopščiai išanalizavę Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso programą ir dalijosi savo žiniomis, patirtimi bei praktiniais patarimais, kaip šią informaciją geriausiai perteikti specialiųjų poreikių turintiems vaikams.
Praverčia ir kasdieniame gyvenime
„Su daugeliu dalykų esame susipažinę teoriškai, o šių mokymų privalumas – praktinė patirtis ir įgūdžiai. Mokymus vedę pedagogai padėjo mums suprasti ir patirti, kaip judėti tam tikroje vietoje, orientuotis aplinkoje, jeigu esi neregys ar silpnaregis, kaip suteikti pirmąją pagalbą – pasinaudoti turniketu, subintuoti ranką ar užklijuoti pleistrą, kai nieko nematai. Iššūkių nemažai, tačiau tokie įgūdžiai praverčia ir kasdieniame gyvenime“, – pastebi LŠS Pilietinio ugdymo skyriaus Neformaliojo švietimo mokytoja Gertrūda Šitkauskaitė.
Anot jos, ypač naudingi buvo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro specialistų patarimai, kaip nematantį žmogų išmokyti susikrauti kuprinę, kaip iš jos išimti daiktus ir vėl susidėti.
„Nereginčiam žmogui itin svarbu žinoti, kokie daiktai ir kur yra jo gyvenamoje, darbo aplinkoje. Tvarka labai svarbi ir kuprinėje, kitaip jam bus labai sunku ką nors susirasti. Vesdami pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą norime, kad visi vaikai be išimties įsisavintų ne tik teorines žinias, bet ir įgytų praktinių įgūdžių“, – pabrėžia G. Šitkauskaitė.
2023–2024 mokslo metais Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą išklausys 50 proc. Lietuvos devintokų. Kitais mokslo metais šis kursas bus privalomas visiems devintų klasių moksleiviams.
„Planuojame surengti dar ne vienus tokio pobūdžio mokymus mūsų šauliams ir instruktoriams, nes tobulėti tikrai yra kur, o specialiųjų poreikių spektras gan platus. Be to, vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, yra ir tarp jaunųjų šaulių, tad žinios ir gebėjimai, kaip dirbti su šiais vaikais, labai praverčia“, – neabejoja LŠS patarėjas Tadas Venskūnas.
