Reaguodami į augančias grėsmes žiniasklaidai, Europos Parlamento (EP) nariai balsavo dėl teisės akto, didinančio ES žurnalistų ir žiniasklaidos darbo skaidrumą ir nepriklausomybę.
Europarlamentarai nori uždrausti bet kokius bandymus kištis į redakcijų darbą, priversti atskleisti žurnalistų informacijos šaltinius, šnipinėti jų veiklą ar išgauti jų darbo įrangoje kaupiamą šifruotą informaciją. Anot EP narių, šnipinėjimo įrangos naudojimą galima pateisinti tik tuo atveju, kai ji naudojama kaip kraštutinė priemonė tiriant sunkius nusikaltimus, tokius kaip terorizmas ir prekyba žmonėmis.
Europos Parlamentas taip pat siūlo įpareigoti visas žiniasklaidos įmones skelbti informaciją apie savininkus. ES taisyklių pataisose numatomos priemonės, kaip užtikrinti žiniasklaidos valdymo skaidrumą ir neleisti stambioms interneto platformoms kištis į žurnalistinį turinį. Žiniasklaidos įmonės, įskaitant interneto platformas ir paieškos sistemas, privalėtų atskleisti duomenis apie iš valstybinės reklamos gaunamas lėšas ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Informacija apie lėšas, gaunamas iš ES nepriklausančių šalių, taip pat turės būti viešinama.
Kartu siekiama apriboti viešojo sektoriaus reklamos mastą, kad žiniasklaida būtų mažiau priklausoma nuo valstybės užsakymų. Kad žiniasklaidos įmonės netaptų priklausomos nuo valstybinės reklamos, siūloma nustatyti vienam žiniasklaidos paslaugų teikėjui, interneto platformai ar paieškos sistemai tenkančią didžiausią sumą, kuri siektų 15 proc. viso valstybės skiriamo biudžeto reklamai ES šalyje.
Naujomis taisyklėmis siūloma įsteigti nepriklausomą Europos žiniasklaidos paslaugų valdybą, kuriai patarinėtų iš žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovų sudaryta ekspertų grupė.
„Neturime užsimerkti prieš prastėjančią žiniasklaidos laisvės padėtį pasaulyje ir Europoje. Tai nėra įprastas verslas, nes prisideda prie švietimo, kultūros puoselėjimo ir visuomenės įtraukties. Žiniasklaida gina saviraiškos ir prieigos prie informacijos teisę. Europos žiniasklaidos laisvės aktas leis apsaugoti jos įvairovę“, – diskusijose prieš balsavimą sakė EP pranešėja Sabine Verheyen (Europos liaudies partija, Vokietija).
Parlamentui priėmus poziciją gali nedelsiant prasidėti derybos su ES Taryba dėl galutinio teisės akto teksto.
