Nacionalinis stadionas – valstybinės reikšmės objektas, kurio griuvėsiai primena, kaip sunku
įgyvendinti svarbius projektus ar idėjas. Nors ir pradėtas statyti, jis liko nepabaigtas.
Nesutariama kas ir kaip šį projektą turėtų įgyvendinti. Mokiniams viskas paprasčiau – tam,
kad padarytų ką nors reikšmingo, ne tik valstybei, bet ir pasauliui, užtenka vienerių metų.
250 mokyklų per mėnesį surūšiavo 54 tūkst. kg atliekų
Kol pykstama, kad futbolo svečiams iš užsienio Lietuvoje nėra kur žaisti, mokiniai galvoja
apie tai, kad oras ir gamta būtų kuo mažiau užteršti. Mokinių projektas – dalyvavimas
ekologiniame projekte „Žalioji olimpiada“. 54 tūkstančiai kilogramų surūšiuotų atliekų yra
tai, ką mokiniams pavyko padaryti vos per mėnesį. Iš jų – 16 tūkst. kg panaudota antrą kartą.
„Nacionalinio projekto idėja gimė siekiant paskatinti visuomenės susidomėjimą aplinkos
apsaugos problemomis. Dažnai kalbant apie ekologiją, žmonės nesupranta kodėl jiems tai
apskritai turėtų rūpėti. Kodėl svarbūs tirpstantys Arkties ledynai. Kodėl turėtume galvoti apie
atogrąžų miškus, taupyti vandenį ar rūšiuoti šiukšles.
Organizuodami „Žaliąją olimpiadą“ ne tik siekiame šiuos klausimus priartinti prie jaunosios
kartos atstovų, kad suvoktų, koks glaudus ryšys sieja aplinką ir žmogų, bet ir tų atsakymų
ieškome drauge su moksleiviais, jų mokytojais ir visa mokyklos bendruomene“, – sako
olimpiados organizatorė, „Žaliojo taško” komunikacijos ir marketingo vadovė Simona Rasalė.
Kiekvieno indėlis į atliekų mažinimą itin svarbus, nes pasaulyje jų kasmet susidaro keli
milijardai. Pasirinkimai: ką pirksime, kaip gyvensime, kasdien lemia ir susidarančių atliekų
kiekį. Šalies moksleiviai ne tik rūšiuoja, bet ir žino, ką daryti, kad atliekų susidarytų mažiau ir
kokie maži įpročiai mažina poveikį klimato kaitai. Pavyzdžiui, kad skalbyklę reikėtų įjungti
tik tuomet, jei ji pilna. Einant į parduotuvę nepamiršta daugkartinio naudojimo maišelio. Šias
savo žinias jie demonstravo antrojo „Žaliosios olimpiados“ etapo metu.
Sritis, kurioje maži miesteliai nenusileidžia didmiesčiams
Beveik įprastu reiškiniu tapo ir tai, kad beveik visi svarbiausi objektai ar darbai vykdomi
didmiesčiuose. Mažiems miesteliams tenka tik maža dalis valstybinės reikšmės projektų.
„Žalioji olimpiada“ – įrodymas, kad mažesnių miestų ar miestelių gyventojai, gavę progą
demonstruoja puikius rezultatus. Geriausiomis žiniomis apie švaresnę aplinką pasigirti gali:
Lazdijų rajono Veisėjų Sigitos Gedos gimnazijos, Šiaulių Didžvario gimnazijos, Šalčininkų J.
Sniadeckio gimnazijos, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos, Prienų „Žiburio“ gimnazijos
ir Plungės „Saulės“ gimnazijos mokiniai. „Antrasis etapas suteikė galimybę su jaunais,
ambicingais ir iniciatyviais žmonėmis susitikti akis į akį, iš jų pačių išgirsti kokią naudą ir
kokius pokyčius į jų gyvenimą mokykloje ir namuose atneša dalyvavimas projekte“, –
iniciatyvos sėkme džiaugiasi Simona Rasalė. Geriausiai pasirodžiusios komandos keliaus į
finalą, kuriame dėl olimpiados ambasadoriaus titulo ir kelionės į Europą susikaus stipriausių
šalies mokyklų komandos.
Šiemet „Žalioji olimpiada“ keliavusi po Lietuvą, neatsitiktinai organizuota aukštosiose šalies
mokyklose. Moksleiviai ne tik dalijosi žiniomis, bet ir turėjo galimybę pažinti galimas mokslo
vietas. Savo duris plačiai atvėrė ir moksleivių projekto partneriais tapo: Šiaulių, Kauno
Technologijos, Klaipėdos bei Vilniaus Gedimino technikos universitetai.
Prie iniciatyvos prisijungė ir VGTU Aplinkos apsaugos instituto bei Lietuvos vartotojų
instituto ekspertai, padėję parengti metodinę medžiagą ne tik moksleiviams, bet ir
pedagogams. „Tokie projektai labai reikalingi ugdant Lietuvos moksleivius. Džiaugiamės,
kad mokiniai galėjo tarpusavyje pasivaržyti, pademonstruoti savo žinias, pamatyti bei
išbandyti kaip matuojama elektromagnetinė spinduliuotė, tyrinėjome mobiliuosius telefonus.
Manau, kad buvo ne viena užduotis, kuri moksleiviams sukėlė svarbių pamąstymų.
Stengiamės jiems perduoti visas savo žinias, o ir pats projektas pranoko lūkesčius“, –
įspūdžiais dalijasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto
direktorius dr. Raimondas Grubliauskas.Pasak jo, džiugina tai, jog šiuolaikiniai mokiniai žingeidūs ir drąsūs. Svarbiausia, kad jiems nuoširdžiai rūpi kokioje aplinkoje gyvens. Todėl, nors šis projektas trunka tik metus – tikime, jog rezultatai išliks visam gyvenimui.