2024 m. birželį išrinkus naująjį EP devynias ES valstybių turėtų atstovautų 11 papildomų europarlamentarų: po du būtų pridėta Ispanijai ir Nyderlandams bei po vieną – Austrijai, Danijai, Suomijai, Slovakijai, Airijai, Slovėnijai ir Latvijai, siūlo EP nariai. Lietuvos rinkėjams atstovauja 11 europarlamentarų, o šią proporciją siūloma išlaikyti ir toliau. Jie taip pat primena jau anksčiau pateiktą EP rinkimų taisyklių reformą ir ragina sukurti 28 vietų rezervą bendrai ES apygardai. Europarlamentarai pažymi, kad ES Tarybos delsimas patvirtinti atitinkamą reformą pažeidžia lojalaus bendradarbiavimo principą, nes šis sprendimas turės įtakos EP rinkimams ir jo sudėčiai.
EP pranešėjas Loránt Vinsze (Europos liaudies partija, Rumunija) pažymėjo: „EP pasiūlymas dėl Parlamento sudėties keitimo yra subalansuotas ir mažiausiai besikišantis į dabartinę sudėtį. Jis papildo EP mažiausiu galimu naujų vietų skaičiumi, kuris būtinas gerbiant proporcingą narių mažinimo principą ir vengiant vietų mažinimo. Tikiu, kad šis pasiūlymas sulauks vieningo Europos Vadovų Tarybos pritarimo.“
Kitas EP pranešėjas Sandro Gozi (Atnaujinkime Europą, Prancūzija) pridūrė: „EP sudėtis glaudžiai susijusi su Europos Parlamento rinkimų taisyklių reforma. Abu teisės aktai svarbūs 2024 m. EP rinkimams. Raginame ES Tarybą paspartinti derybas, siekiant numatyti 28 vietas bendrai ES apygardai. Tikiuosi, kad galutinis sprendimas, kuriam bus reikalingas EP pritarimas, geriau atsižvelgs į demografinius pokyčius.“
EP rezoliucijai pritarė 312 EP nariai, 201 nepritarė, o 44 susilaikė. Už Europos Vadovų Tarybos sprendimo projektą pasisakė 316 EP narių, 169 prieš, o 67 susilaikė Galutinį sprendimą dėl EP sudėties vieningai turi priimti Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su europarlamentarais.