Europos Parlamento (EP) nariai ragina parengti pilietinės visuomenės puoselėjimo strategiją, kuri pripažintų nepaprastai svarbų nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ginant ES vertybes.
Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje smerkiami išpuoliai prieš pilietinės visuomenės organizacijų atstovus ir primenama, kad ES valstybės yra įsipareigojusios užtikrinti tinkamą aplinką jų veiklai. Europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad kai kurios ES valstybės priėmė sprendimus, kurie tebesitęsiančios pandemijos akivaizdoje dar labiau susiaurino pilietinės visuomenės erdvę. Šios organizacijos neturėtų sulaukti baudžiamojo persekiojimo už darbą su migrantais, o jų finansavimas turi būti skaidrus, pažymima rezoliucijoje.
EP nariai taip pat ragina patvirtinti pilietinės visuomenės strategiją, numatančią konkrečias priemones, kaip saugoti ir stiprinti pilietinę erdvę. Tarp tokių priemonių – minimalūs teisiniai ir administraciniai pilietinės visuomenės aplinkos standartai, Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statutas, Europos institucijų ir pilietinės visuomenės ryšių centras, o taip pat prieigos prie ES finansavimo užtikrinimas.
EP pranešėja Anna Júlia Donáth („Atnaujinkime Europą“, Vengrija) pažymėjo: „Pilietinę pagalbą mūsų pasienyje su Ukraina teikiantys asmenys prašo užtikrinti teisingumą ir žmoniškumą. Jie prašo apsaugoti nuo valdžios, kuri persekioja pilietinės visuomenės organizacijų atstovus taip, kaip tai daroma Rusijoje. Karo mūsų kaimynystėje akivaizdoje Parlamentas ragina sukurti Europos pilietinės visuomenės apsaugos rėmus.“
Už šią rezoliuciją balsavo 526 EP nariai, prieš 115, susilaikė 54.
