Europarlamentarai spręs dėl planų padaryti ES žemės ūkio politiką tvaresnę, atsparesnę ir lankstesnę, kad ji padėtų užtikrinti saugų maistą visoje Europos Sąjungoje.
Šį klausimą svarstyti numatoma antradienį, o balsuoti dėl jo – iki pat penktadienio. Prognozuojama, kad europarlamentarai pritars bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčiams, kurie padėtų geriau patenkinti valstybių poreikius. Šalių vyriausybės turėtų parengti strateginius planus, kuriuose būtų nurodoma, kaip konkrečiai jos ketina įgyvendinti ES tikslus. Europos Komisija prižiūrės, kaip šie planai suderinti su ES taisyklėmis bei kaip jie įgyvendinami.
Numatoma padidinti kiekvienam tiesiogines išmokas norinčiam gauti ūkininkui taikomus įpareigojimus laikytis klimatą ir aplinką tausojančių praktikų. Taip pat numatoma padidinti finansinę paramą už savanoriškai taikomas šio pobūdžio priemones. EP nariai taip pat balsuos dėl siūlymų sumažinti išmokas didesniems ūkiams ir skirti daugiau pinigų smulkiems ūkiams bei jauniems ūkininkams, kad jiems būtų lengviau suvaldyti krizes, taip pat dėl paprastesnių patikrinimų ir kontrolės.
Parlamentui priiėmus sprendimą, europarlamentarai galės pradėti derėtis dėl šios reformos su ES šalių ministrais.
1962 m. sukurta Bendroji žemės ūkio politika paskutinį kartą reformuota 2013 m. Dabartinės BŽŪP taisyklės galioja iki šių metų pabaigos. Jos turėtų būti pakeistos pereinamojo laikotarpio taisyklėmis, kol bus susitarta dėl BŽŪP reformos ir ją patvirtins Europos Parlamentas bei Taryba. Tikėtina, kad reforma įsigalios 2023 m.
BŽŪP sudaro 34,5 proc. viso 2020 m. ES biudžeto (58,12 mlrd. eurų). Apie 70 proc. BŽŪP paramos skiriama paremti iki septynių milijonų ūkių Europos Sąjungoje.