Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento specialistai primena, kad ne tik po pavasario polaidžio, bet ir po vasaros liūčių svarbu pasirūpinti šachtinio šulinio vandens kokybe.
Ne visada švarus ir skanus vanduo yra tinkamas vartoti
Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl gerti ir naudoti maisto gaminimui šulinio vandenį rekomenduojama tik patikrinus, ar jame nėra sveikatai pavojingų medžiagų.
Ypač atidžios turėtų būti besilaukiančios moterys ir auginantys kūdikius iki 6 mėn. amžiaus
Didesni kiekiai nitratų ir nitritų labai pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, kurie yra ypač jautrūs nitratams, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento ir išsivysto methemoglobinemija, vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas. Kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. Žmogaus organizme nitratai gali sudaryti pavojingus sveikatai junginius, kurių dideli kiekiai gali sukelti net vėžinius susirgimus.
Cheminiai vandens tyrimai atliekami iš valstybės biudžeto lėšų
Informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus Panevėžio departamentas gauna iš Panevėžio apskrities savivaldybėse esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ). Gavus pranešimą, organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti. Apie nekokybiško vandens tyrimų rezultatus ir rekomendacijas, kaip elgtis, kai viršijamos ribinės toksinių (cheminių) rodiklių vertės, pateikiama vartotojui, taip pat siuntusioms ASPĮ.
Švariausi šuliniai – Panevėžio rajone
Panevėžio departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Panevėžio apskrityje buvo suorganizuoti 133 šachtinių šulinių vandens cheminiai tyrimai, kurių vandenį vartoja nėščios moterys ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Gautų tyrimų analizė atskleidė, kad 58 proc. cheminiams rodikliams tirtų vandens mėginių atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (toliau – HN 24:2003) nustatytus reikalavimus. Daugiausiai tirtų šulinių vandens mėginių atitiko HN 24:2003 reikalavimus Panevėžio rajone (83 proc.). Panevėžio mieste buvo ištirti 2 šachtiniai šuliniai. Nitritų ir nitratų ribinė vertė abiejuose tirtuose šulinio vandens mėginiuose buvo viršyta. Pasvalio, Rokiškio ir Kupiškio rajonuose buvo užteršta beveik 30 proc. šachtinių šulinių, Biržų rajone – 42 proc.
