Mieli broliai ir seserys,
Į Europą atkeliavo ir plinta koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą. Šios ligos atvejai užfiksuoti ir Lietuvoje. Kviečiu šio iššūkio akivaizdoje nuoširdžiai melstis vieni už kitus: už Lietuvoje ir visame pasaulyje sergančius, juos gydančius ir slaugančius bei valstybėse sprendimus priimančius žmones.
Ne vienas Jūsų pastarosiomis dienomis teiravotės, kokių priemonių bažnyčiose, parapijų namuose ir kituose sielovados centruose imtis, kad apsisaugotume patys ir apsaugotume kitus nuo koronaviruso infekcijos.
Pirma, jau tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad bažnyčiose yra iškabinta Sveikatos apsaugos ministerijos paruošta vaizdinė medžiaga, kurioje nurodomos septynios priemonės, itin sumažinančios apsikrėtimo koronavirusu pavojų: dažnas rankų plovimas su muilu ar dezinfekciniu skysčiu, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, artimo sąlyčio su kitais žmonėmis vengimas ir kt. Jei dar nesate susipažinę su šia vaizdine medžiaga, kviečiame nedelsiant tai padaryti!
Antra, laikinai – kol išliks užsikrėtimo pavojus ir atsižvelgiant į labiausiai viruso paveiktų pasaulio vyskupijų patirtį – bažnyčiose indai prie įėjimų, skirti švęstam vandeniui, liks tušti. Tad įžengę į bažnyčią žegnojamės nebemirkydami pirštų į švęstą vandenį. Kryžiaus ženklas – kaip ir švęstas vanduo – yra viena seniausių ir krikščionių itin gerbiamų sakramentalijų. Niekad nepamirškime kryžiaus ženklo.
Trečia, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pakitus virusologinei situacijai Lietuvoje, nuo šiandien laikinai (iki bus pranešta kitaip) keičiasi ir kai kurie liturgijos bei sakramentų praktikos elementai:
– iki mokyklos vėl pradės dirbti, nutraukiami visi katechezės užsiėmimai vaikams ir suaugusiems, tačiau nenutrūksta užsiėmimai mažose grupelėse, skirti suaugusiųjų įkrikščioninimui;
– atnašavimo metu Romos Mišiole numatytu metu (RM, 417) kunigas rankas gali nusiplauti ne vandeniu, o dezinfekciniu skysčiu;
– ramybės prieš Dievo avinėli vienas kitam palinkima linktelėjimu, o ne rankos paspaudimu; meldžiantis Tėve mūsų maldą nesusikimbama rankomis;
– jokie objektai – nei kryžiai, nei relikvijoriai, nei vyskupų žiedai – nėra bučiuojami. Mišių pradžioje ir pabaigoje dvasininkas nebučiuoja altoriaus, o perskaitęs Evangeliją – Evangelijų knygos;
– šiuo laikotarpiu šv. Komuniją galima priimti trimis būdais: įprastu būdu (į burną), į rankas arba dvasinę Komuniją (t. y. puoselėjant troškimą priimti sakramentinę Komuniją). Dvasiniu būdu priimti Komuniją gali ir dalyvaujantys šv. Mišiose, transliuojamose per televiziją ir radiją;
– vaikai ir suaugusieji nebelaiminami dvasininkui nykščiu padarant kryžiaus ženklą ant palaiminimo prašančiojo kaktos – kryžiaus ženklas daromas iš tolėliau, nepaliečiant palaiminimo prašančiojo;
– iš vidinės klausyklų pusės ant grotelių užklijuojamas plonas skaidrios plėvelės lapas, kuris reguliariai keičiamas;
– indai prie įėjimų į bažnyčias, skirti švęstam vandeniui, liks tušti, įžengus į bažnyčią žegnojamasi nebemirkant pirštų į švęstą vandenį;
– pamaldų, kitų veiklų metu kviečiama išlaikyti kuo didesnį atstumą tarp dalyvių, vengti žmonių susigrūdimo;
– dvasininkai raginami nevykti į jokias užsienio šalis;
– apie galimus papildomus pakeitimus vyskupijoje dvasininkus ir tikinčiuosius informuos vietos vyskupas.
Primename, kad pareiga dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose galioja tik tiems, kurie yra pajėgūs ją įvykdyti, tai yra, pakankamai sveikiems žmonėms. Kiekvienas tikintysis, pajutęs į gripą ar peršalimą panašius ligos simptomus (karščiavimą, kosulį, dusulį, kitus kvėpavimo sutrikimus ir pan.), esantis koronaviruso rizikos grupėje, sergantis lėtinėmis ligomis, slaugantis ligonius ar senyvo amžiaus žmones, yra raginamas neiti į pamaldas, bet likti ir melstis namuose. Dėl savo ir kitų sveikatos bei saugumo negalintys dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose – šią pareigą galės atlikti stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją ar radiją. Šiuo laikotarpiu sekmadieniais 12.30 val. per LRT Plius televiziją ir LRT Klasika radijo programą bus transliuojamos šv. Mišios. Marijos radijas šv. Mišias transliuoja kiekvieną dieną.
Praeityje mūsų šalyje yra siautusi ne viena epidemija. Nemažai dvasininkų jos metu yra pasižymėję kaip dvasiniai savo bendruomenės vadovai ir ne vienas tikintysis tapo herojiško tarnavimo kenčiančiam artimui pavyzdžiu. Ir šiandien pirmasis svarbus būdas teisingai reaguoti į nuolat besikeičiančią situaciją – nesutrikti, nepanikuoti, bet laikytis rekomendacijų, kurias nurodo kompetentingos valstybės institucijos bei Lietuvos vyskupai. Klebonai nuolat ir operatyviai Jus informuos apie tai, kokie laikini pasikeitimai bažnyčioje, sielovadoje, liturgijoje yra būtini.
Brangūs broliai ir seserys! Kaip ir kiekvienas išbandymas žmogaus gyvenime, šis irgi yra proga ugdyti, grūdinti savo pasitikėjimą Viešpačiu bei skirti daugiau laiko maldai ir Jėzaus Kančios apmąstymui. Paradoksalu, bet šis iš pirmo žvilgsnio žmones vieną nuo kito atskiriantis laikotarpis gali padėti mums iš naujo atrasti bendrystės ir broliškos pagalbos vienas kitam vertę.
Susimąstykime, galbūt kaimynystėje yra vienišų vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikia pagalbos apsirūpinant maistu ar būtiniausiomis priemonėmis, galbūt galime padėti pasirūpinti gydytojų, slaugytojų ir tų, kurie privalo šiuo metu eiti į darbą, vaikais? Saugokime save, bet nepamirškime ir artimo. Esame broliai ir seserys – ir tai ypač pajuntame tuomet, kai mums gresia pavojus, kuris nori atrodyti už viską didesnis ir baugesnis. Bet stipriausias yra Kristus, kurio Kryžiaus kelias neišvengiamai atveda į visas ligas ir net mirtį nugalintį Prisikėlimą.
Arkivysk. Gintaras GRUŠAS
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas
