Estijos, Latvijos ir Lietuvos vadovai šią savaitę Briuselyje prisijungs prie 200 ūkininkų iš trijų šalių, kad paragintų teisingai paskirstyti tiesiogines išmokas pagal Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).
Baltijos šalių ūkininkai vasario 20 d. susirinks Briuselyje prieš neeilinį Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą, kad susitartų dėl ES 2021-20217 m. daugiametės finansinės programos (DFP). Aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai lems BŽŪP po 2020 m. Biudžetą. Per ankstesnį derybų ratą, praėjusių metų gruodį, trys lyderiai bendroje deklaracijoje paragino „visišką tiesioginių žemės ūkio išmokų suartėjimą iki DFP pabaigos“.
Nesąžiningo tiesioginių išmokų paskirstymo klausimas tęsiasi iki Baltijos šalių stojimo į ES etapo, kai pradiniai mokėjimų skaičiavimai buvo pagrįsti laikotarpiu, per kurį šalys vykdė didelę žemės reformą, pereidamos nuo sovietinio centralizuoto modelio prie šeimos ūkininkavimo struktūrų. To pasekoje, buvo remiamasi precedento neturinčiu našumo sumažėjimu per tuos metus, kuris akivaizdžiai neparodė faktinių gamybos pajėgumų, o tai sukėlė istorinę neteisybę.
Prieš septynerius metus, 2013 m. vasario mėn., Europos Vadovų Taryba vieningai sutarė, kad „vėliausiai iki 2020 m. visos valstybės-narės turėtų pasiekti bent 196 EUR už hektarą išmoką dabartinėmis kainomis“. Nuo to laiko Baltijos šalių ūkininkai ir toliau sistemingai gauna ne daugiau kaip 54–60% Europos vidurkio tiesioginių išmokų, nepaisant pakartotinių raginimų nutraukti šį nesąžiningą lėšų paskirstymą, kuris neatspindi žemės ūkio realybės Baltijos šalys.
Nors Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, jų gamybos išlaidos yra daug didesnės nei ES vidurkis – atitinkamai 129% (Estijoje), 112% (Lietuvoje) ir 113% (Latvijoje).
Baltijos šalių ūkininkai taip pat yra labai susirūpinę, kad augančios ES ekologinio susitarimo ir klimato neutralumo tikslo ambicijos nėra suderintos su tinkamu BŽŪP finansavimu. Tuo pat metu smarkiai sumažinus kaimo plėtrai skirtą biudžetą, savo veiksmingumą įrodžiusiai politikai Baltijos šalyse, kyla pavojus kaimo gyventojų pragyvenimui. Kadangi aukštesnių aplinkos ir klimato reikalavimų tenkinimas turėtų panašių išlaidų visoje ES, tokio paties lygio investicijoms turėtų būti skiriama vienodo lygio parama.Be to, išmokų viršutinės ribos skyrimas ūkiams, atsakingiems už didžiąją dalį produkcijos, gali kliudyti investicijoms, reikalingoms ES ekologiniame susitarime nustatytiems tikslams pasiekti.
Anksčiau Baltijos šalių ūkininkai ne kartą susirinko Briuselyje protestuoti prieš nesąžiningą BŽŪP 
biudžeto paskirstymo skaičiavimą. Koalicijos atstovas teigė: „Mes keliausime per Europą, būdami vieningi, kad visoje Europoje vyrautų sąžiningumas. Mums reikia teisingumo, kad vykdytume savo misiją – tausojančiai maitinti žmones, prisidėti prie klimato ir mūsų kraštovaizdžio išsaugojimo “, pakartodami savo tikslą pasiekti politinį susitarimą, kuris ištaisytų istorinę neteisybę.
Protesto metu Baltijos šalių ūkininkai pasiūlys savo valstybių vadovams specialų energinį gėrimą „Viršūnių susitikimo sultys“, pagamintą iš vietinių produktų, kad jie būtų susitelkę derybų maratone.
