Mokymosi procesas gali būti labai kūrybiškas – tą įrodė jau nuo kovo 23-ios Panevėžyje vykstantis švietimo ir menų festivalyje „POSTŪMIS. Mokykla kaip kultūra“. Švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) ir „Stasys Museum“ organizuojamas festivalis yra skirtas apibendrinti, reflektuoti ir pasidžiaugti savivaldybių mokyklose įvykusiais pokyčiais bei jų pasiektais rezultatais. Viena iš jo dalių – mokytojų vedamos edukacijos kitų savivaldybių mokiniams.
„Vienas iš TŪM programos tikslų – naujų mokymosi būdų sukūrimas ir išbandymas mokyklose. Iš principo – kūrybiškas mokymasis. Tad programoje itin svarbus tapo mokymosi procesas. Pakvietėme mokytojas ir mokytojus, dalyvavusius TŪM programoje ir sukūrusius ar pritaikiusius pamokose naujus mokymosi būdus, pasidalinti savo gerąja patirtimi su kitų mokyklų mokiniais ir mokytojais. Kūrybiškam procesui pristatyti pasirinkta kūrybiška muziejaus aplinka, o mokytojai bendradarbiavo ir su muziejaus edukatorėmis. Labai tikimės, kad visi šie pirmi kartai atnešė pozityvių patirčių, kurios motyvuos ir toliau mokytis netradicinėse erdvėse, bendradarbiauti su įvairių sričių profesionalais“, – pasakoja TŪM kultūrinio ugdymo ekspertė ir festivalio edukacijų dalies kuratorė Živilė Etevičiūtė.
Kovo 23–balandžio 1 dienomis iš viso įvyks skirtingos 24 edukacijos, kurias veda 43 mokytojos, jose iš viso sudalyvaus 39 klasės. Edukacijos apima labai platų spektrą sričių bei mokomųjų dalykų ir yra suskirstytos pagal amžiaus grupes.
„Pasakojome pasaką, kaip dvi karalienės – G ir K – draugavo ir vieną dieną susipyko nesusitarusios, kuri yra svarbesnė. Edukacijos metu vaikų klausėme, kuris garsas, kuri raidė yra svarbesnė, o jie labai gražiai padarė išvadą, kad abu garsai yra vienodai svarbūs. Vėliau mokiniai gavo užduotis ir patys sau susikūrė personažą – karalių ar karalienę“, – apie pirmokams vestą teatralizuotą-integruotą lietuvių kalbos ir technologijų pamoką pasakojo Kauno tarptautinės gimnazijos mokytojos Gintarė Gaurylienė ir Neringa Silkinienė.
Pašnekovių teigimu, jos per TŪM programą savo mieste gilinosi į teatro metodų integraciją ugdymosi procese: su mokiniais vaikščiojo į Kauno teatrus, ten susitikdavo ir su aktoriais, susipažino su kūrybinėmis ir nekūrybinėmis profesijomis. Aktoriai ir mokytojoms, ir mokiniams vedė pamokas, kaip susitelkti, kaip girdėti, pasiskirstyti vaidmenimis – šiuos metodus jos ir dabar pritaiko savo darbe, o dėl kūrybiškai vedamų pamokų buvo deleguotos sudalyvauti TŪM festivalio edukacijų dalyje.
Tuo tarpu Kretingos Simono Daukanto progimnazijos komanda 5–8 klasių mokiniams vedė edukacijas „Miesto anatomija: formuoju, modeliuoju, pasakoju“ ir pakvietė juos susipažinti su savo miesto istorija.
„Net 41-erius metus dirbau istorijos mokytoja, visuomet norėjau išpopuliarinti Kretingą ir jos istoriją, kurią šiandien šiek tiek atskleidėme, kalbant plačiau apie miestų vystymąsi – juk jis visur yra panašus. Gale visos edukacijos grįžtamąjį ryšį rinkomės interviu principu. Jo metu dvi nelabai motyvuotos mergaitės sakė, kad per šią edukaciją išmoko daugiau nei per istorijos pamoką visus metus. Supratau, kad ši edukacija tikrai turi prasmę“, – pasakojo Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktorė Simona Jonaitienė, pasidžiaugusi ir per TŪM programą įkurtu tarpdisciplininiu centru „Dagys“, ir didžiulį indėlį į tarpdisciplininį mokymąsi atnešusia, visuomet idėjų pilna pavaduotoja Živile Sabaliauskaite.
S.Jonaitienė neabejoja – tiek šis tarpdisciplininis centras, tiek visos čia vykstančios edukacijos, įsigytos reikalingos priemonės, įvykę mokymai, sustiprėjusi tinklaveika atsirado tik TŪM programos dėka: „Ankstesniuose projektuose nebuvo galimybės taip išplėtoti savo idėjų. Be abejo, buvo įvairių momentų, bet nemanau, kad be TŪM programos turėtume tai, ką turime šiandien – buvo sudarytos visos sąlygos“.
Festivalio edukacijų metu sukurti objektai, tekstai ir vizualinė medžiaga taps architektūrinės instaliacijos dalimi. Pastaroji dar sausio mėnesį pradėta kurti bendradarbiaujant architektūros studijos „Inout“ įkūrėjai, architektei Simonai Gaigalaitei ir Panevėžio miesto mokiniams. Na, o balandžio 2-ąją festivalis „POSTŪMIS. Mokykla kaip kultūra“ bus uždarytas baigiamąja konferencija, kurioje savo sėkmės istorijomis TŪM programos kontekste dalinsis šalies mokiniai.
Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.
