Vilniuje, Europos namuose, įvyko diskusija „Kritinės energetikos infrastruktūros apsauga karo šešėlyje: Europos ar nacionalinių valstybių reikalas?“, kurioje dalyvavo Europos Parlamento nariai Virginijus Sinkevičius, Paulius Saudargas ir Kamila Gasiuk-Pihowicz, Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Europos Komisijos atstovai ir energetikos sektoriaus ekspertai. Diskusijos metu aptarta, kaip stiprinti energetikos infrastruktūros saugumą augančių geopolitinių grėsmių kontekste.
Diskusijoje sutarta, kad energetikos infrastruktūros saugumas šiandien yra ne tik techninis, bet ir strateginis Europos saugumo klausimas. Veikiančios ar uždaromos elektrinės, perdavimo tinklai ar kiti energetikos objektai vis dažniau tampa hibridinių atakų taikiniais, todėl būtini koordinuoti sprendimai Europos Sąjungos lygiu.
Didelis dėmesys skirtas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programos finansavimui 2028–2034 m. laikotarpiu, kuris šiuo metu svarstomas Europos Parlamente. Akcentuota, kad būtina ne tik užtikrinti pakankamą finansavimą, bet ir plėsti programos apimtį, įtraukiant fizinės infrastruktūros apsaugą nuo naujų grėsmių, įskaitant dronų atakas ir kitus hibridinius išpuolius.
Europos Parlamento narys, Ignalinos uždarymo programos finansavimo 2028–2034 m. laikotarpiu pranešėjas Virginijus Sinkevičius pabrėžė:
„Ignalinos atominės elektrinės uždarymas nėra tik Lietuvos projektas – tai bendras Europos saugumo įsipareigojimas. Jei šį projektą finansuojame kartu, turime kartu prisiimti atsakomybę ir už jo saugumą.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį į finansavimo neapibrėžtumą:
„Šiandien finansavimas peržiūrimas kas septynerius metus, kaskart iš naujo sprendžiant, ar programa turi būti tęsiama. Toks modelis kuria neapibrėžtumą projektui, kuris yra vienas sudėtingiausių Europoje. Mano tikslas – užtikrinti stabilų ir prognozuojamą finansavimą bei aiškius ES įsipareigojimus.“
Kalbėdamas apie konkrečius siūlymus Europos Parlamente, V. Sinkevičius pabrėžė:
„Siekiu, kad siūloma finansavimo suma nebūtų įvardijama kaip „preliminari“, kad ES indėlis būtų garantuotas ne mažiau nei 86 procentai, o pati programa apimtų ir infrastruktūros apsaugą nuo naujų grėsmių, įskaitant dronus ir kitas hibridines atakas.“
Diskusija surengta Europos Parlamento delegacijos vizito Lietuvoje metu. Kovo 19–20 dienomis delegacija apsilankė Ignalinos atominėje elektrinėje, kur susipažino su pasirengimu sudėtingiausiam etapui – RBMK reaktorių išmontavimui, taip pat Vilniaus transformatorių pastotėje, kur aptartos praktinės kritinės infrastruktūros apsaugos priemonės.
Po vizito V. Sinkevičius pažymėjo:
„Tai grandiozinis ir itin sudėtingas projektas, neturintis analogų Europoje. Lietuva su šiuo iššūkiu tvarkosi atsakingai, tačiau jo sėkmingam užbaigimui būtinas nuoseklus ir ilgalaikis Europos įsipareigojimas.“
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektas, kurio apie 86 proc. finansuoja Europos Sąjunga, yra vienas didžiausių ir techniškai sudėtingiausių branduolinio išmontavimo projektų Europoje.
Artimiausiais mėnesiais Europos Parlamente vyks derybos dėl naujos finansavimo programos. Vienas iš esminių klausimų – ar Europos Sąjunga prisiims didesnę atsakomybę už kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą ir jos finansavimą ateityje.
