Būsimajame daugiamečiame ES biudžete 2028-2034 metams ES valstybės turėtų gauti galimybę ne tik investuoti į infrastruktūrą, bet ir pasirūpinti jos apsauga, įsitikinę Lietuvoje viešėjusios Europos Parlamento delegacijos nariai.
Lietuvoje pirmiausia toks pokytis turėtų paliesti Ignalinos atominės elektrinės saugumą. Didžioji dalis šiuo metu vykdomų jėgainės išmontavimo darbų (86 proc.) finansuojama iš ES biudžeto.
„Geopolitinė situacija keičiasi, ypač matant Ukrainos pamokas, kur investuota daug lėšų į Černobylio sarkofago statybas. Staiga dronas, tą sarkofagą pramušęs, labai daug šių lėšų paleidžia vėjais. Matome įvykius Europoje, vieni jų galbūt įvyksta netyčia, kai suplėšomi kabeliai, bet vyksta ir kibernetinės atakos. Kritinė infrastruktūra šiandien gali būti taikiniu, todėl siekiame atidaryti naują diskusijų lapą dėl jos apsaugojimo“, – sako pranešėjas dėl Ignalinos AE programos finansavimo 2028-2034 m. EP narys Virginijus Sinkevičius (Žalieji).
Jo teigimu, iki šiol Europos Komisija prioritetą teikė investicijoms į infrastruktūrą, o dėl jos apsaugos iš savo nacionalinių biudžetų turėdavo rūpintis ES valstybės narės.
Penktadienį Europos namuose surengta diskusija „Kritinės energetikos infrastruktūros apsauga karo šešėlyje: Europos ar nacionalinių valstybių atsakomybė“, kurioje dalyvavo EP delegacijos nariai, nacionalinių institucijų, žiniasklaidos atstovai ir ekspertai.
Diskusijoje dalyvavusi EP narė Kamila Gasiuk-Pihowicz (Europos liaudies partija, Lenkija), kuruojanti Europos infrastruktūros tinklų reglamentą, pabrėžė, kad išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą jau tapo Europos realybe – tokie incidentai fiksuoti Rytų Europoje, povandeniniai kabeliai pažeisti Baltijos jūroje.
„Energetika tapo strateginiu taikiniu. Daugelį metų į tai buvo žiūrima kaip į labiau techninį klausimą energetikos operatoriams. Šiandien žinome, kad tai buvo rimta klaida. (…) Europos infrastruktūros tinklų priemonės pagalba veiksmingai integravome skirtingas ES valstybių energetikos sistemas, tačiau dabar geopolitika pasikeitė. Transporto srityje pokyčiai atsispindi parama kariniam tranzitui, o kaip dėl energetikos?“, – klausė EP narė.
Kaip Europos infrastruktūros tinklų reglamento pranešėja, ji teigė derybose sieksianti įtraukti energetikos objektų apsaugą į naujojo teisės akto turinį.
Europarlamentaro, šešėlinio pranešėjo dėl Ignalinos AE finansavimo Pauliaus Saudargo (Europos liaudies partija) teigimu, karai Ukrainoje ir Irane rodo, kad nedraugiškos valstybės pastaruoju metu pirmiausia taikosi į energetikos infrastruktūrą, todėl ES turėtų kartu rūpintis šia problema.
Diskusijoje dalyvavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad Lietuva palaiko šią iniciatyvą ES lygiu, o šalis su kaimyninėmis regiono valstybėmis siekia kelti šį klausimą ES Taryboje.
„Tai yra ne tik mūsų regiono, bet ir visos ES interesas. (…) Turime pavyzdžių, kai ES dažnai tenka reaguoti į situacijas, o tai galėtų tapti ta sėkmės istorija, kai būtų veikiama ir pasiruošta prevenciškai. ES istorija prasidėjo nuo energetikos, o dabar ši istorija turi tęstis per kritinės infrastruktūros apsaugą ir adekvačius instrumentus“, – kalbėjo jis.
Ministras pastebėjo, kad vien Baltijos jūroje nuo 2022 m. įvykdyta per 30 bandymų paveikti infrastruktūrą, ir kai kurie iš jų, deja, buvo sėkmingi. Tai turėjo poveikį ne tik energijos tiekimo saugumui Lietuvoje, bet ir šalies konkurencingumui.
Europos Parlamento delegacija Lietuvoje lankosi kovo 19-20 dienomis. Jos nariai susipažino su Ignalinos AE uždarymo darbais, projekto pažanga ir pasirengimu sudėtingiausiam etapui – RBMK reaktorių išmontavimui. Tai yra vienas didžiausių ir techniškai sudėtingiausių branduolinių reaktorių išmontavimo projektų Europoje. Šiuo metu Europos Parlamente vyksta diskusijos dėl Ignalinos uždarymo programos finansavimo 2028–2034 m. laikotarpiu. Dėl daugiamečio ES biudžeto turi vienbalsiai susitarti ES valstybės narės, o Europos Parlamentas tvirtina galutinį susitarimą.
