Europos Parlamentas giria Ukrainą už jos nepaprastą atsparumą ir įsipareigojimą eiti europiniu keliu, nepaisant Rusijos karo. Jie taip pat giria Moldovą už tai, kad ji, nepaisant nuolatinių hibridinių grėsmių, padarė didelę pažangą siekdama narystės ES ir sėkmingai užbaigė peržiūros procesą. EP nariai ragina skubiai atidaryti derybų su Ukraina ir Moldova skyrius ir primygtinai ragina Vengrijos vyriausybę nebeblokuoti derybų.
Juodkalnija ir Albanija užsibrėžė užbaigti stojimo derybas atitinkamai iki 2026 m. pabaigos ir 2027 m. pabaigos, priduria EP nariai. Jie ragina ES Tarybą atliepti šiuos siekius, pašalinti kliūtis ES pusėje ir taip padidinti proceso patikimumą bei nuspėjamumą.
Europarlamentarai pažymi, kad nevykdant ES plėtros, to kaina viršytų plėtros proceso išlaidas ir kiltų pavojus, kad susidarytų geopolitiniu požiūriu pilkosios zonos, kurios taptų pažeidžiamos dėl ES nepriklausančių valstybių piktavališkos įtakos.
Pakartodami, kad stojimas į ES turi išlikti nuopelnais grindžiamu procesu, EP nariai pažymi, kad šis procesas dėl reformų pažangos stokos gali būti užšaldytas ar atšauktas, o stojimo metu negalima daryti nuolaidų ES vertybių ir pagrindinių principų klausimais. Jie kartu pripažįsta, kad nei vienos valstybės stojimas į ES neturėtų būti susietas su kita valstybe ar laikomas ES plėtros rinkinio dalimi. Europarlamentarai įsitikinę, kad teisinė valstybė, demokratinės reformos, žiniasklaidos laisvė ir pagrindinės teisės, įskaitant mažumų teises, teismų nepriklausomumas ir kova su korupcija turi išlikti plėtros proceso priešakyje.
Šalies kandidatės politikos suderinimas su ES bendrąja užsienio ir saugumo politika yra esminis rodiklis dėl jos aiškios geostrateginės orientacijos, teigiama rezoliucijoje. Europarlamentarai akcentuoja, kad didžiausią susirūpinimą keliantys pokyčiai ir demokratijos nuosmukis tebevyksta tose plėtros šalyse, kurių politika mažiausiai suderinta su ES užsienio politika, ir šalyse, kurių stojimo į ES procesas faktiškai sustabdytas, visų pirma Serbijoje, Sakartvele ir Turkijoje.
EP nariai atkreipia dėmesį į padidėjusį pritarimą narystei ES Islandijoje ir palankiai vertina galimas Grenlandijos iniciatyvas stiprinti ryšius su ES.
Jie ragina stiprinti valstybių kandidačių reformų stebėjimą ir paramą europietiškai pilietinei visuomenei, kuri yra įsipareigojusi skatinti reformas ir puoselėti europines vertybes. Naujame daugiamečiame ES biudžete būtina numatyti pakankamą pasirengimo narystei finansavimą, pažymi EP nariai.
EP pranešėjas Petras Auštrevičius („Atnaujinkime Europą“ frakcija) pažymėjo: „Su kiekviena nauja ES nare išaugo Europos politinė ir ekonominė galia, užtikrinanti jos piliečių gerovę ir saugumą. Atsižvelgdami į šiandienos iššūkius, turime tobulinti ES integracijos modelį, kad jis geriau atspindėtų Sąjungos interesus ir šalių kandidačių lūkesčius. ES plėtra turi vykti kartu su vidaus reformomis, siekiant apsaugoti ES ir pagerinti sprendimų priėmimo procesus, įskaitant platesnį kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymą. ES turi užbaigti šias reformas iki to laiko, kai lyderiaujančios kandidatės atitiks narystės kriterijus ir bus pasirengusios stojimui į ES.
EP rezoliucijai dėl ES plėtros strategijos pritarė 385 EP nariai, 147 nepritarė, o 98 susilaikė.
