Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas
Lietuva atsidūrė demografinės krizės epicentre. 2025 metais suminis gimstamumo rodiklis mūsų šalyje nukrito iki rekordiškai žemo lygio – 1,0. Tai reiškia, kad viena moteris per savo gyvenimą pagimdys vieną vaiką. Siekiant užtikrinti kartų kaitą ir stabilų gyventojų skaičių, šis rodiklis turėtų siekti 2,1. Kitu atveju kalbame ne apie lėtą nykimą, o apie demografinę savižudybę – rizikuojame išnykti kaip tauta.
Esant tokiam žemam gimstamumo rodikliui nepadės ir imigracija, nes kasmet imigrantų turėtų atvykti daugiau nei gimsta lietuvių, tad tokiu atveju lietuviai ilgainiui taptų svetimi savo šalyje. Tad ką daryti?
Vienas iš būdų – kone padvigubinti vaiko priežiūros išmokas. Šiuo metu gimus vaikui „Sodra“ dvejus metus (galima rinktis ir 24 arba 18 mėn. terminą) moka išmokas, tačiau jos akivaizdžiai per mažos. Minimalų darbo užmokestį uždirbusi mama ar tėvas gimus vaikui gauna vos 442 Eur mėnesinę išmoką. Priminsiu, kad skurdo rizikos riba Lietuvoje 2026 metais siekia apie 800 Eur. Padvigubinta suma siektų 884 Eur.
Esama sistema taip pat ydinga tuo, kad taikomos labai žemos išmokų lubos. Šiuo metu jos siekia 2 VDU, todėl 3–6 tūkst. Eur per mėnesį uždirbęs asmuo antraisiais vaiko metais gauna vos apie 1,145 tūkst. Eur išmoką. Pragyventi iš tokios sumos didmiestyje, pavyzdžiui, Vilniuje, kur vien nuoma ar būsto paskolos įmoka gali siekti 900 Eur per mėnesį – mažų mažiausiai sudėtinga. Dar daugiau, tai žeidžia ir aukštos kvalifikacijos specialistų orumą.
Padidintos išmokų lubos nuo 2 VDU iki 4 VDU (apie 6 tūkst. Eur per mėnesį) paskatintų aukštesnes pajamas gaunančias šeimas susilaukti vaikų ir padidintų vyrų įsitraukimą į vaikų auginimą – šiuo metu apie 75 proc. vaiko priežiūros atostogų renkasi moterys ir tik 25 proc. vyrai.
Ar galime sau tai leisti? Vienareikšmiškai taip. 2015 m. Lietuvoje gimė 30,1 tūkst. vaikų, o 2025 m. – vos 17,5 tūkst. Dėl drastiškai sumažėjusio gimstamumo motinystės socialinio draudimo biudžete susidarė milžiniškas perteklius, į kurį įeina vaiko priežiūros bei motinystės/tėvystės išmokos. Iki 2020 m. šis biudžetas buvo šiek tiek deficitinis, tačiau nuo 2021 m. tapo perteklinis.
Dėl žymaus gimstamumo mažėjimo 2024 m. perteklius išaugo iki 149 mln. Eur, 2025 m. – iki 213 mln. Eur. Planuojama, kad 2026 m. jis dar labiau išaugs – iki 243 mln. Eur, kadangi įmokos siekia 731 mln. Eur, išmokos – 488 mln. Eur. Kitaip tariant, šiandien džiaugiamės pertekliniu biudžetu ateities kartų sąskaita.
Net ir kone padvigubinus vaiko priežiūros išmokas, šis biudžetas taptų tik nežymiai deficitinis, o gal net išliktų subalansuotas, jei gimstamumas ir toliau mažėtų. Šiokį tokį deficitą reikėtų toleruoti – bent tol, kol gimstamumo rodiklis pakils bent iki 1,5, o idealiu atveju – iki 2,1.
Demografija yra lėta, bet negailestinga jėga. Ji neveikia pagal politinių ciklų kalendorių ir neatleidžia už delsimą. Kosmetiniai pakeitimai gimstamumo iš esmės nekeičia, tačiau radikalūs pokyčiai turi galimybę padidinti gimstamumo rodiklius. Šiandien dar turime finansinių išteklių, veikiančią socialinę sistemą ir galimybę pakeisti kryptį. Klausimas tik, ar turime politinės valios ir drąsos tai padaryti?
