Darbo rinkos pulsas 2026-iesiems: verslas renkasi „stebėjimo režimą“, bet talentų badas nemažėja

Lietuvos darbdaviai į 2026-uosius žengia atsargiai: nors masinių atleidimų neprognozuojama, spartų plėtros entuziazmą keičia siekis išlaikyti status quo. Naujausia Užimtumo tarnybos apklausa rodo, kad verslas persijungė į „laukti ir stebėti“ strategiją, tačiau viena problema lieka nekintanti – rasti tinkamą darbuotoją tampa vis sudėtingiau.

Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės teigimu, darbo rinka šiemet išliks stabili, tačiau be ryškių proveržio ženklų. Verslas laukia aiškesnių makroekonomikos signalų, todėl investicijos į naujas technologijas ar darbuotojų ugdymą planuojamos gerokai nuosaikiau nei pernai.

Kas laukia darbuotojų: kas penktas darbdavys planuoja samdą

Nepaisant atsargumo, darbo vietų badas negresia. Specialistų komandas ketina papildyti apie 18,5 proc. darbdavių, o kvalifikuotų darbininkų poreikį įvardija kas penkta įmonė. Tuo tarpu apie personalo mažinimą galvoja tik 6,3 proc. apklaustųjų.

2026 m. „geidžiamiausių“ sąraše rikiuojasi:

  • Inžinerija: mechanikos, elektros, statybos ir gamybos profesionalai.

  • Švietimas ir sveikata: ikimokyklinio ugdymo pedagogai, slaugos specialistai ir gydytojai.

  • IT sektorius: aukštos kvalifikacijos programinės įrangos kūrėjai (pastebima, kad DI plėtra mažina žemesnės kvalifikacijos IT specialistų poreikį).

  • Socialinė sritis: socialiniai darbuotojai ir individualios priežiūros specialistai.

Darbdavių galvos skausmas: brangstanti darbo jėga ir motyvacijos stoka

Verslo atstovai atvirai įvardija didžiausius iššūkius. Per pastaruosius ketverius metus nerimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo pasiekė rekordines aukštumas – tai kaip grėsmę įvardija beveik pusė (47,2 proc.) darbdavių.

Tačiau pinigai – ne vienintelė kliūtis. Daugiau nei pusė apklaustųjų (50,5 proc.) teigia, kad pagrindinė darbuotojų trūkumo priežastis yra tiesiog nepakankama kandidatų motyvacija. Taip pat fiksuojami vis dar dideli kandidatų lūkesčiai dėl atlyginimo, nors ši tendencija, lyginant su 2022 m., šiek tiek slūgsta.

Sektorių skirtumai: optimizmas vs. įtampa

Tyrimas atskleidė ryškią atskirtį tarp mažų ir didelių įmonių. Didieji darbdaviai (turintys virš 250 darbuotojų) nusiteikę optimistiškiau ir dažniau planuoja plėtrą, tačiau būtent jie stipriausiai jaučia specialistų stygių – su šia problema pernai susidūrė net 84 proc. stambiųjų verslų.

Kur įtampa didžiausia? Sunkiausia darbuotojų bus ieškoti viešojo valdymo, sveikatos priežiūros, statybos ir transporto sektoriuose. Čia darbuotojų trūkumą prognozuoja kas antras darbdavys. Tuo tarpu nekilnojamojo turto, pramogų ir poilsio organizavimo srityse nuotaikos geresnės – čia tikimasi pardavimų augimo.

Pozityvus lūžis: emigracija nebegąsdina

Vienas įdomiausių apklausos pokyčių – drastiškai sumažėjusi baimė dėl darbuotojų emigracijos. Jei 2021 m. kas penktas darbdavys tai laikė rimta problema, tai 2026-ųjų prognozėse šis rodiklis susitraukė iki vos 7,9 proc. Tai rodo, kad Lietuvos darbo rinka tampa konkurencingesnė ir geba išlaikyti talentus šalies viduje.

„Verslai nesvarsto veiklos mažinimo, jie tiesiog laukia tinkamo momento vėl spausti akseleratorių“, – situaciją apibendrina I. Balnanosienė.