Trečiadienį europarlamentarai patvirtino 90 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai, siekiančiai toliau atsispirti neišprovokuotai Rusijos agresijai.
Rusijai jau ketverius metus tęsiant karą prieš Ukrainą, 2026 ir 2027 m. ES paramos Ukrainai paketas padės šaliai patenkinti neatidėliotinus finansavimo ir gynybos poreikius. Iš numatytos paskolos 30 mlrd. eurų bus skirta kaip makroekonominė parama, o 60 mlrd. eurų – Ukrainos gynybos pajėgumams stiprinti ir karinei įrangai įsigyti iš Ukrainos, ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijai bei Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių gynybos pramonės įmonių. Tačiau jei Ukraina negalėtų skubiai įsigyti tam tikros įrangos iš minėtų valstybių, su tam tikromis išimtimis ji galėtų kreiptis į kitas valstybes.
Paskolai įsisavinti Ukraina turės parengti finansavimo strategiją, kurią turės įvertinti Europos Komisija ir patvirtinti ES Taryba. Finansavimas bus susietas su Ukrainos pusei taikomomis griežtomis sąlygomis, pavyzdžiui, teisinės valstybės principo laikymusi, pagarba žmogaus teisėms, kova su korupcija ir demokratinių institucijų stiprinimu.
Paskola Ukrainai bus finansuojama ES skolinantis kapitalo rinkose ir garantuojama ES biudžetu, kuris kartu padengs ir paskolos aptarnavimo išlaidas. Prognozuojama, kad šios išlaidos 2027 m. sieks 1 mlrd. eurų, o vėliau kasmet sieks 3 mlrd. eurų. Paskolą Ukrainai reikės grąžinti tik tada, kai Rusija Ukrainai sumokės karo reparacijas.
Siekdami neatidėlioti paskolos patvirtinimo, europarlamentarai dėl atitinkamų teisės aktų balsavo skubos tvarka: paskolos sąlygoms pritarė 458 EP nariai, 140 nepritarė, o 44 susilaikė, Ukrainos priemonės pakeitimams pritarė 473 EP nariai, 140 nepritarė, o 32 susilaikė, bei būtinoms ES daugiamečio biudžeto pataisoms pritarė 490 EP nariai, 130 nepritarė, o 32 susilaikė.
Paskolos patvirtinimui dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas, po kurio tikėtina pirmoji išmoka Ukrainai galės būti pervesta jau antrame šių metų ketvirtyje.
Planuojama, kad 90 mlrd. eurų paskola galės padengti du trečdalius Ukrainos finansavimo poreikių. Čekijai, Vengrijai ir Slovakijai atsisakius prisidėti prie šios paskolos, likusios ES valstybės nusprendė ją patvirtinti pagal tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmą.
