Trečiadienį paskelbti naujausios Europos Parlamento „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad pasauliniai įvykiai ES piliečiams didina nerimą dėl ateities. Geopolitiniai neramumai daro didelę įtaką europiečių suvokimui: dauguma (52 proc.) teigia esantys pesimistiškai nusiteikę dėl pasaulio ateities, 39 proc. – dėl ES ateities, o 41 proc. – dėl savo šalies ateities. Individualiu lygmeniu perspektyvos atrodo šviesesnės: daugiau nei trys ketvirtadaliai europiečių (76 proc.) optimistiškai vertina savo ir savo šeimos ateitį.
Tuo tarpu 60 proc. Lietuvos gyventojų optimistiškai vertina pasaulio ateitį, jie yra dar labiau optimistiški dėl ES ir savo šalies ateities (po 71 proc. apklaustųjų) ir labiausiai tiki savo ir savo šeimos ateitimi (82 proc.). Labiau optimistiški už lietuvius dėl ES ateities yra tik airiai ir danai (atitinkamai 77 ir 79 proc.). Mažiausiai tikėjimo ES ateitimi turi prancūzai (41 proc.) ir graikai (45 proc.)
Kaip patvirtina apklausos rezultatai, iššūkių iš tiesų yra daug. Didelis susirūpinimas dėl saugumo ir apsaugos matomas visose tirtose srityse.
Lietuvos gyventojai labiausiai nerimauja dėl konfliktų ir karų šalia Europos Sąjungos (70 proc.), nekontroliuojamų migracijos srautų (67 proc.), ES nepriklausančių šalių bepiločių orlaivių (54 proc.), kibernetinių atakų (53 proc.).
Kalbant apie komunikaciją, daugiausia lietuvių yra susirūpinę dėl melagingos arba klaidinančios informacijos (59 proc.), asmens duomenų apsaugos internete (57 proc.), dirbtinio intelekto sukurto netikro turinio (54 proc.), neapykantos kalbos internete ir visuomenės poliarizacijos (po 46 proc.). Kitų ES šalių gyventojai išreiškė panašius rūpesčius, labiausiai pabrėždami konfliktus šalia ES sienų (72 proc.), terorizmą (67 proc.) ir ne ES šalių rengiamus kibernetinius išpuolius bei stichines nelaimes (po 66 proc.).
Šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje ES piliečiai pageidauja, kad Europos Sąjunga imtųsi aktyvesnių veiksmų. Bemaž 66 proc. piliečių (76 proc. gyventojų Lietuvoje) nori, kad ES aktyviau dalyvautų užtikrinant jų saugumą, pabrėždami apsauginį ES vaidmenį dabartinėje politinėje situacijoje. Piliečiai taip pat mano, kad vienybė yra labai svarbi: 89 proc. respondentų (94 proc. lietuvių) teigia, kad ES valstybės turėtų būti vieningesnės, o 73 proc. (86 proc. lietuvių) sutinka, kad Europos Sąjungai reikia daugiau priemonių, kad galėtų įveikti dabartinius pasaulinius iššūkius. ES turėtų sustiprinti savo pozicijas pasaulyje, visų pirma, gynybos ir saugumo srityje, – taip mano 40 proc. Europos Sąjungos ir 55 proc. Lietuvos piliečių.
Komentuodama naujausios apklausos rezultatus Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola pažymėjo: „Geopolitinė įtampa lemia kasdienį europiečių supratimą apie saugumą. Jie iš ES tikisi apsaugos bei pasiruošimo veikti kartu, o tai ir turi užtikrinti stipresnė ir labiau savimi pasitinkinti Europa. Ji yra mūsų stipriausias skydas.“
Aukštos kainos ir toliau daro įtaką piliečių gyvenimo lygiui. Infliacija, kylančios kainos ir pragyvenimo išlaidos pačioje ES (41 proc.) tebėra svarbiausios problemos, kurias, anot europiečių, turėtų spręsti Europos Parlamentas. Tuoj po to seka ekonomika ir darbo vietų kūrimas (35 proc.): nuo 2025 m. gegužės mėn. nurodžiusių šią sritį padaugėjo penkiais procentiniais punktais.
Dauguma respondentų tikisi, kad per ateinančius penkerius metus jų gyvenimo lygis išliks stabilus, vis dėlto nemaža dalis (28 proc.) mano, kad jis prastės, ypač šalyse, kuriose ekonominis neapibrėžtumas jaučiamas labiau.
Lietuvos gyventojų nuomone, Europos Parlamento prioritetai turėtų būti ES gynyba ir saugumas (50 proc.), ekonomika ir darbo vietų augimas (45 proc.) bei visuomenės sveikta (43 proc.). Bene 20 proc. lietuvių tikisi, kad jų asmeninis pragyvenimo lygis per ateinančius penkerius metus pakils, 57 proc. vertina, kad jų gyvenimo lygis nepasikeis ir 20 proc. mano, kad jis blogės.
ES piliečiai ir toliau teigiamai vertina ES ir jos institucijas, nepaisant to, kad taip manančių šiek tiek sumažėjo palyginti su 2025 m. gegužės mėn. ES atžvilgiu palankiai nusiteikusi santykinė dauguma respondentų – 49 proc. (3 proc. mažiau), o Europos Parlamento atžvilgiu – 38 proc. (3 proc. mažiau) respondentų.
Aiški ir vis didėjanti dauguma piliečių mano, kad jų šaliai narystė ES yra naudinga (62 proc.), tai yra dviem procentiniais punktais daugiau nei 2024 m. vasario–kovo mėn. Tuo tarpu Lietuvoje ES kuria teigiamą įspūdį 58 proc. (2 proc. mažiau), neutralų 35 proc. (2 proc. daugiau) ir neigiamą – 6 proc. gyventojų. Narystę ES teigiamai Lietuvoje vertina 77 proc. žmonių (2 proc. mažiau), nei gerai nei blogai – 20 proc. (2 proc. daugiau) ir blogai vertina 3 proc. (1 proc. daugiau) žmonių.
Išsamius rezultatus rasite „Eurobarometro“ interneto svetainėje.
Europos Parlamento užsakyta 2025-ųjų rudens „Eurobarometro“ apklausa vyko 2025 m. lapkričio 6–30 d. visose 27 ES valstybėse narėse. Ją atliko agentūra „Verian“. Respondentai buvo apklausiami per individualius pokalbius, kai kuriose valstybėse (Danijoje, Kipre, Maltoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Švedijoje) papildomai per pokalbius vaizdinio ryšio priemonėmis. Apklausoje dalyvavo 26 453 respondentai. ES rezultatai apskaičiuoti atsižvelgiant į kiekvienos apklausoje dalyvavusios šalies gyventojų skaičių.
