Nors politinėje retorikoje nuolat pabrėžiamas siekis pritraukti aukštos pridėtinės vertės kūrėjus, Užimtumo tarnybos 2025 m. duomenys rodo kiek kitokią realybę. Lietuva ir toliau išlieka logistikos bei statybų sektorių traukos centru, o griežtėjanti politika Rytų kaimynių atžvilgiu keičia imigrantų geografiją: vietoje baltarusių darbdaviai vis dažniau renkasi darbuotojus iš tolimosios Azijos ar net Europos Sąjungos (ES).
Šiuo metu Lietuvoje dirba 174,5 tūkst. užsieniečių. Nors bendras jų skaičius per metus išaugo 12,4 proc., pats srautas iš trečiųjų šalių pradėjo lėtėti. Tuo tarpu stebimas netikėtas reiškinys – spartus darbuotojų iš ES šalių skaičiaus augimas.
Geopolitika koreguoja statistiką: baltarusių mažėja
Ilgą laiką buvusi viena pagrindinių darbo jėgos donorių, Baltarusija užleidžia pozicijas. Pernai į Lietuvą atvyko dirbti 5 proc. mažiau trečiųjų šalių piliečių nei užpernai, ir didžiausią įtaką tam turėjo būtent susitraukęs baltarusių srautas – jų sumažėjo net 4,2 tūkst. Taip pat fiksuojamas azerbaidžaniečių, tadžikų, kirgizų ir moldavų srautų mažėjimas.
Šią tuštumą verslas skuba užpildyti darbuotojais iš egzotiškesnių kraštų. Statistikos eilutėse ryškėja naujos tendencijos:
Uzbekistanas: bendruomenė išaugo trečdaliu (34,2 proc.), šiuo metu dirba 11,2 tūkst. asmenų.
Indija: augimas siekia 31,8 proc. (iš viso 6,1 tūkst. darbuotojų).
Filipinai: per metus atvyko 1,5 tūkst. darbuotojų, bendruomenė perkopė 2,1 tūkst. ribą.
Ukrainiečiai išlieka dominuojančia jėga (51,8 tūkst. darbuotojų), jų skaičius per metus augo nuosaikiai – apie 12 proc.
ES piliečių bumas: geresnės sąlygos ar rinkos persiskirstymas?
Vienas įdomesnių praėjusių metų pokyčių – 25 proc. išaugęs atvykėlių iš ES šalių srautas. Iš viso pernai įdarbinta 2,7 tūkst. daugiau europiečių nei ankstesniais metais.
Dominuoja rumunai (4,9 tūkst.), latviai (4,3 tūkst.) ir lenkai (2,3 tūkst.). Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė svarsto, kad tai gali lemti stabilesnė padėtis Lietuvos darbo rinkoje bei gerėjančios darbo sąlygos ir atlygis. Visgi, žvelgiant į sektorius, kuriuose įsidarbina ES piliečiai, matyti, kad tai dažniausiai nėra aukštųjų technologijų ekspertai: trečdalis jų dirba statybose, penktadalis – administravimo ir aptarnavimo srityse.
Kvalifikacijų žirklės: tarp IT specialistų ir valytojų
Nors džiaugiamasi, kad aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių skaičius ūgtelėjo 9,3 proc. (iki 15 tūkst.), bendrame imigracijos paveiksle tai sudaro mažąją dalį. Palyginimui – žemos kvalifikacijos darbus dirbančių užsieniečių skaičius šoktelėjo beveik trigubai sparčiau – 27,2 proc.
Statistika negailestinga:
Valytojų ir pagalbininkų gretos augo 28,5 proc.
Pagalbinių statybos ir pramonės darbininkų – 26,1 proc.
Tuo tarpu informacijos ir ryšių sektoriuje – stagnacija. Tai vienintelis sektorius, kuriame trečiųjų šalių piliečių skaičius beveik neaugo (vos 0,4 proc.). Tai signalizuoja, kad IT sektoriaus plėtra lėtėja arba pasiekė įsisotinimo tašką, o šalies ūkis vis dar labiausiai priklausomas nuo fizinio darbo jėgos importo.
Dominuoja „vilkikai ir plaktukai“
Nepaisant kalbų apie diversifikaciją, Lietuvos darbo imigracijos struktūra išlieka monolitinė. Pusė visų imigrantų (50,1 proc. arba 79,1 tūkst.) dirba transporto ir saugojimo sektoriuje. Antroje vietoje – statybos (18 proc.), trečioje – apdirbamoji gamyba (10,8 proc.).
Būtent transporto sektorius, kuriame įdarbinta daugiausiai uzbekų ir indų, išlieka pagrindiniu migrantų traukos centru, o vidutinės kvalifikacijos darbuotojai (vairuotojai, statybininkai) sudaro didžiąją dalį (132 tūkst.) visų Lietuvoje dirbančių užsieniečių.
