Žiniasklaidoje nuskambėjus atvejui, kuomet vienos partijos lyderis viešai prisipažino, kad jo politinių susibūrimų metu, pasitelkus vaizdo fiksavimo priemones ir veidų atpažinimo technologijas, yra renkama ir analizuojama informacija apie dalyvaujančius asmenis, imta kelti klausimus dėl tokių veiksmų teisėtumo. Tyrimą dėl konkretaus politinio renginio Elektrėnuose pradėjo Lietuvos Generalinė prokuratūra. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Miglė Dewsbury sako, kad tokie politiko komandos veiksmai galimai prasilenkia tiek su etika, tiek su teise.
Galimi šiurkštūs pažeidimai
M.Dewsbury teigimu, nors aptariamas renginys buvo viešas, dalyvių filmavimas ar fotografavimas su tikslu rinkti apie juos informaciją galimai pažeidžia tiek visoje Europos Sąjungoje taikomų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir nuo 2024 m. galiojančio Dirbtinio intelekto akto (EU AI act), tiek jų principus inkorporuojančio LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad politinio pobūdžio renginys savo esme skiriasi nuo bet kurio kito viešo renginio. Pats dalyvavimas tokiame renginyje, dalyvių naudojama simbolika, pasisakymai, veido išraiškos leidžia daryti išvadas apie jų politines pažiūras, o pastarosios pagal BDAR yra priskiriamos specialiosios kategorijos asmens duomenims. Jiems taikoma itin griežta apsauga. Tokius duomenis tvarkyti galima tik su aiškiai išreikštu dalyvių sutikimu arba jei tam yra rimtas teisinis pagrindas“, – pažymi M. Dewsbury.
Anot M. Dewsbury, nagrinėjamu atveju nėra informacijos nei apie vieno, nei apie kito buvimą. Teisininkės teigimu, filmuojant susitikimo su Seimo nariu dalyvius galimai pažeistos ir kitos BDAR nuostatos, įskaitant asmens duomenų rinkimo minimizavimo, pareigos informuoti dalyvius apie asmens duomenų rinkimą ir jo tikslus, poveikio duomenų apsaugai įvertinimo reikalavimus.
Su naujomis technologijomis – naujos grėsmės
Visgi, teisininkės teigimu, turbūt svarbiausias momentas šioje istorijoje yra tai, kad asmenų atvaizdai buvo fiksuojami, kaip pripažįsta pats politikas, su tikslu rinkti juos profiliuoti leidžiančią informaciją. Tam galimai panaudotos ar ketinta panaudoti technologijas, leidžiančias automatiškai atpažinti veidus, sieti juos su kitais duomenų šaltiniais – pavyzdžiui, socialinių tinklų paskyromis. Tokios priemonės suteikia galimybes spręsti apie asmenų politines pažiūras ir pagal jas kategorizuoti, o tai, M. Dewsbury įsitikinimu, yra išties pavojinga teritorija.
Toks asmenų stebėjimas, pasak „Sorainen“ partnerės, gali būti neteisėtas pagal ES DI akto nuostatas. „Jos draudžia bet kokį nuotolinį biometrinių duomenų atpažinimo priemonių naudojimą viešose erdvėse, išskyrus labai siauras išimtis, kai tai daroma teisėsaugos tikslais. Aktas taip pat draudžia biometrinį profiliavimą pagal politines pažiūras, o asmenų atvaizdų fiksavimas su tikslu rikti apie juos informaciją sudaro tam visas galimybes“, – pažymi M. Dewsbury.
Be to, kaip skelbiama, dalis filmuojamų asmenų galėjo būti nepilnamečiai, o BDAR jų asmens duomenų apsaugai taiko dar griežtesnius reikalavimus. Itin griežti apsaugos standartai taikomi ir visiems biometriniams asmens duomenims, kurie apima ir asmens veido atvaizdus bei veidų atpažinimo šablonus.
Asmens duomenų apsauga – demokratijos saugiklis
Anot teisininkės, visa tai nereiškia, kad viešuose politiniuose renginiuose apskritai negali būti filmuojama ar fotografuojama. Svarbu, kokiu tikslu tai daroma, ar laikomasi proporcingumo principo, ar asmenys apie tai tinkamai informuojami. Pavyzdžiui, renginys gali būti filmuojamas vardan viešojo intereso – rengiant naujienų reportažą, informuojant visuomenę. Tokiu atveju fiksavimo apimtis turi būti proporcinga šiam tikslui – konkretūs asmenys neturi būti išskiriami, o jų atvaizdas negali būti naudojamas analizei, jungiamas su kitais duomenų šaltiniais, naudojamas „juodųjų sąrašų“ sudarymui.
„Visgi, kai kalbame apie asmens duomenų apsaugą politiniuose procesuose, svarbiausia yra ne techniniai niuansai, bet tai, kas pastatyta ant kortos. O tai yra laisvė dalyvauti politiniame ir pilietiniame gyvenime be spaudimo ar persekiojimo baimės. Neteisėtas asmenų stebėjimas, duomenų apie juos rinkimas gali slopinti drąsą būti aktyviais piliečiais ir dalyvauti demokratijoje, riboti saviraiškos laisvę ir kurti baimės atmosferą, kai pradedama galvoti apie galimas dalyvavimo viename ar kitame politiniame renginyje, protesto ar politinės pozicijos reiškimo pasekmes“, – dėsto M. Dewsbury.
„Sorainen“ partnerės teigimu, dažnam BDAR ar ES DI akto nuostatos atrodo kaip perteklinis reglamentavimas, kuriuo verslui ar kitoms organizacijoms yra užkraunama papildoma administracinė našta. Tačiau, pasak M. Dewsbury, šie teisės aktai yra skirti apsaugoti pagrindines žmogaus teises ir laisves, kurios sudaro prielaidas funkcionuoti demokratiškai ir laisvai visuomenei. Minimas atvejis dar kartą primena apie tokios apsaugos svarbą.
