ES turi sustiprinti bendradarbiavimą su partneriais ir savo gebėjimą atgrasyti, trečiadienį pažymėjo europarlamentarai metiniame ES užsienio ir gynybos politikos vertinime.
Europarlamentarai smerkia vienašališkus prekybos grasinimus ir ekonominį bauginimą prieš Daniją ir kitas ES valstybes, nes tai yra prievartos forma. Apibūdindami tai kaip nesuderinamą su tarptautine teise ir pagrindiniais NATO sąjungininkų bendradarbiavimo principais, jie pažymi, kad Grenlandija neturi tapti įrankiu Europos Sąjungai skaldyti. EP nariai ragina ES tvirtai, kartu ir ryžtingai reaguoti ir priešintis bet kokiems tokiems veiksmams. Europos Parlamentas apgailestauja, kad JAV šiuo metu laikosi labiau sandoriais grindžiamo požiūrio į užsienio politiką, kuriam būdingas sumažėjęs įsipareigojimas daugiašališkumui ir Europos saugumui. Todėl ES turi pasimokyti iš savo pažeidžiamumo ir neatsidurti tokioje padėtyje, kad jai pačiai grėstų prievarta. EP nariai įspėja, kad nuo Ukrainos iki Kaukazo, nuo Artimųjų Rytų iki Sahelio, Arktyje ir toliau aplink Europą padidėjo nestabilumas. Jie teigia, kad ES negali sau leisti užsidaryti savyje, bet privalo išlikti atvira ir aktyviai veikti pasaulyje. Europarlamentarai apgailestauja, kad ES matomumas pasaulyje ir politinė įtaka dažnai neatitinka jos ekonomikos, finansų ir diplomatijos pajėgumų. Jie remia diplomatinį karo Ukrainoje sprendimą, tačiau įspėja, kad bet koks Rusijos primestas susitarimas ar Rusijai suteiktas atlygis už jos agresiją pakenktų Europos saugumui. Rusijos agresija destabilizuoja ES rytines kaimynines šalis ir daro šalutinį poveikį Vakarų Balkanams. Dėl to kyla grėsmė, kad bus sulėtintos reformos, o prieš Europą kurstomi priešiški naratyvai, teigia EP nariai. Jų įsitikinimu, ES plėtra yra geostrateginė investicija į regioninį saugumą ir stabilumą. EP pranešėjas David McAllister (Europos liaudies partija, Vokietija) pažymėjo: „ES strateginė užduotis – stiprinti mūsų pasaulines partnerystes, didinti mūsų gebėjimą atgrasyti grėsmes ir užtikrinti, kad plėtra, kaimynystės politika ir bendradarbiavimas su panašiai mąstančiomis demokratinėmis valstybėmis tarnautų mūsų ilgalaikiam saugumui. Tuo pačiu metu ES turi didinti savo matomumą, sustiprinti savo užsienio politiką ir užtikrinti, kad jos priemonės – nuo sankcijų iki strateginės komunikacijos – būtų naudojamos veiksmingai ir nuosekliai.“ EP rezoliucijai dėl ES užsienio politikos pritarė 392 EP nariai, 179 nepritarė, o 83 susilaikė. Tą pačią dieną priimtame metiniame ES gynybos politikos vertinime (395 balsai už, 197 prieš, 70 susilaikius) su nerimu pažymima, kad nuolatinė Rusijos agresija ardo Europos saugumo architektūrą ir parodo institucinių ir politinių procesų nesėkmę. Europarlamentarai teigia, kad apsisaugoti nuo karo ir užtikrinti bendrą saugumą galima tik visoms valstybėms bendradarbiaujant ir laikantis bendrai sutartų taisyklių. Jie ragina atnaujinti Europos saugumo architektūrą ir sustiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą. Tačiau ES valstybės turi būti pasirengusios veikti ir savarankiškai pagal ES sutarties savitarpio pagalbos straipsnį, priduria EP nariai. Europos Parlamentas yra susirūpinęs dėl ES nepriklausančių šalių kišimosi į Grenlandijos reikalus, visų pirma vykdant hibridinius veiksmus ir JAV grasinant Grenlandijos suverenitetui. EP nariai ragina ES valstybes imtis bendrų atsakomųjų veiksmų ir remia sausio 6 d. kai kurių ES valstybių pareiškimą dėl Grenlandijos, pakartodami, kad dėl Grenlandijos ateities gali spręsti tik Danija ir Grenlandija. Europarlamentarai kartu sunerimę dėl 2025 m. gruodžio mėn. JAV nacionalinio saugumo strategijos, kuria oficialiai įtvirtinama nepagrįsta JAV politika pripažinti ES, jos pagrindines vertybes, demokratinio valdymo principus ir jos pagrindinius saugumo tikslus kaip prieštaraujančią JAV interesams. Pabrėždami svarbų NATO ir strateginės JAV partnerystės vaidmenį, EP nariai įspėja dėl rizikos, kurią kelia didėjantis JAV užsienio politikos nenuspėjamumas ir izoliacionizmas, kuris gali virsti karinių pajėgų pasitraukimu iš Europos. Todėl jie ragina ES kurti nenumatytų atvejų planus, didinti išlaidas gynybai, stiprinti gynybos pajėgumus ir savarankiškumą. EP pranešėjas Thijs Reuten (Socialistai ir demokratai, Nyderlandai) pažymėjo: „Europai reikia stiprios, savarankiškos ir operatyvios gynybos. Turime pakilti aukščiau trumpalaikių nacionalinių interesų ir ne tik užbaigti kurti bendrąją gynybos rinką, bet ir suteikti realią prasmę ES savitarpio pagalbai. Beveik dvidešimt metų ES bendra saugumo ir gynybos politika daugiausia egzistavo popieriuje, – atėjo laikas viziją paversti realybe. ES sutarties 42.7 straipsnis turi tapti veikiantis, o ne formalus. Kalbama ne apie konkuravimą su NATO, o apie tai, kad Europa galėtų atsistoti ant savo kojų ir būti patikima saugumo veikėja – tiek savo piliečiams, tiek partneriams.“ |
