Elektroninėje erdvėje patiriamos patyčios neretai vaiką žeidžia labiau nei tiesioginiai konfliktai mokykloje. Įžeidžiantys komentarai ar nuotraukos pasiekia plačią auditoriją, išlieka ilgam, o vaikas jaučiasi taip, lyg neturėtų kur pasislėpti.
Vaiko teisių gynėja Rita Latakienė tėvams pataria vadovautis „3P taisykle“: Pastebėti, Prakalbinti ir Padėti. Šie trys žingsniai padeda laiku identifikuoti problemą ir suteikti vaikui būtiną pagalbą.
1. Pastebėti: signalai, kurių negalima ignoruoti
Vaikai dažnai vengia patys pasakoti apie patiriamą žeminimą, todėl tėvams tenka užduotis stebėti elgesio pokyčius. Pasak R. Latakienės, apie patyčias internete gali signalizuoti šie požymiai:
Pasikeitęs elgesys: vaikas tampa liūdnesnis, uždaresnis, nervingas.
Slapukavimas: vengia kalbėti apie veiklą internete, staiga išjungia ekraną ar slepia telefoną, kai pro šalį praeina tėvai.
Fizinės ir emocinės reakcijos: atsiranda nuotaikų svyravimai, miego sutrikimai, padidėjęs nerimas.
2. Prakalbinti: saugus ryšys be moralizavimo
Pastebėjus pokyčius, svarbu sukurti saugią erdvę pokalbiui. Suaugusiesiems situacija gali atrodyti nereikšminga, tačiau vaikui tai – didelis emocinis krūvis.
Pirmas žingsnis – išklausymas. Užuot skubėjus patarinėti ar moralizuoti, specialistė siūlo pradėti nuo paprasto klausimo: „Matau, kad tau sunku. Gal nori papasakoti, kas vyksta?“.
Palaikymas. Vaikas turi suprasti, kad nebus nubaustas už tai, kas vyksta, ir kad jis nėra kaltas dėl skriaudėjų elgesio. Patyčių aukos dažnai jaučia gėdą ir savivertės kritimą, todėl tėvų užduotis – priminti, kad niekas neturi teisės jo žeminti.
3. Padėti: konkretūs veiksmai
Kai vaikas atsiveria, būtina imtis realių veiksmų situacijai spręsti:
Rinkite įrodymus. Neištrinkite įžeidžiančių žinučių ar komentarų. R. Latakienė pataria padaryti ekrano kopijas („screenshot“), kurios taps svarbiu įrodymu bendraujant su mokykla ar teisėsauga.
Informuokite ugdymo įstaigą. Internetinės patyčios dažniausiai vyksta tarp bendraamžių, todėl būtina įtraukti mokyklos administraciją ar būrelių vadovus, kad skriaudėjų veiksmai būtų stabdomi ir instituciniu lygmeniu.
Psichologinė pagalba. Jei vaikas jaučiasi stipriai pažemintas ar išsigandęs, vien tėvų palaikymo gali nepakakti. Psichologas padės vaikui susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir valdyti emocijas. Beje, konsultacijos dažnai praverčia ir patiems tėvams, padėdamos jiems nepasimesti ir tinkamai reaguoti į krizę.
Teisiniai veiksmai. Rimtesniais atvejais – kai platinama privati informacija, nuotraukos ar sulaukiama grasinimų – būtina kreiptis į policiją arba Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
