Daugelis Lietuvos gyventojų savo finansinę situaciją apibūdina kaip pakankamai gerą, o jaunimas šiandien jaučiasi finansiškai tvirčiausiai, rodo naujausia „Norstat“ apklausa. Apie tai, kaip tokie rezultatai susiję su gyventojų finansine drausme, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Apskritai, dauguma šalies gyventojų savo finansus vertina gerai. 44 proc. žmonių padengia visas kasdienes išlaidas, o kartais pavyksta ir sutaupyti. Prastai ar labai prastai jaučiasi tik 5 ir 4 proc. apklaustųjų atitinkamai.
Jaunimas savo finansine padėtimi patenkintas labiausiai
Lietuvos jaunimas (18–29 m.) savo finansinę situaciją dažniausiai vertina gerai, kaip atskleidžia tyrimas. Tokio jaunimo dalis siekia beveik pusę (47 proc.). Kasdienes išlaidas sunku padengti retam (8 proc.), o reguliariai neužtenka pajamų būtiniesiems poreikiams tik 2 proc. jaunimo.
„Jauni žmonės paprastai turi mažiau finansinių įsipareigojimų, todėl natūraliai jaučiasi finansiškai laisvesni. Dalis jų dirba augančiose industrijose, gyvena nuomojamuose būstuose, dažniau keičia darbą ir gali greitai prisitaikyti prie didesnių pokyčių. Valdant finansus tai suteikia pasitikėjimo ir optimizmo“, – sako A. Mincienė.
Dažniausiai įtampą jaučia vyresni gyventojai
Kita vertus, 50–59 m. gyventojai savo finansinę situaciją vertina ne taip palankiai – kad gali leisti sau viską ir dar sutaupyti, sako tik 6 proc. jų.
„Tai amžiaus tarpsnis, kai finansiniai įsipareigojimai dažniausiai būna didžiausi. Būsto paskolos, automobilio lizingas – visa tai sukuria natūralų finansinį spaudimą. Priešingai nei jaunimas, ši gyventojų grupė gerovę suvokia ne per kasdienį patogumą, bet per ilgalaikį stabilumą. Todėl jie gali jausti ir didesnę emocinę įtampą“, – paaiškina A. Mincienė.
Daugiausia galinčių sau leisti viską – Vilniuje
Savo finansine situacija labiausiai džiaugiasi Vilniuje gyvenantys žmonės, rodo tyrimas. Labai gerai vertinančių savo finansinę padėtį skaičius čia – didžiausias Lietuvoje (17 proc.). Palyginimui, Kaune ir Klaipėdoje jis žymiai mažesnis (7 proc. ir 4 proc. atitinkamai).
„Didmiesčiai pasižymi didesniu darbo vietų pasirinkimu, aukštesniais atlyginimais ir platesnėmis įsidarbinimo galimybėmis. Todėl nieko nuostabaus, kad Vilniaus gyventojai savo finansinę būklę vertina geriau“, – teigia „Luminor“ ekspertė.
Geriau padeda jaustis finansinė drausmė
Kaimyninėse Baltijos šalyse situacija panaši. Latvijoje savo finansinę padėtį gerai vertina 34 proc. gyventojų, Estijoje – 27 proc., o jaunimas abiejose šalyse taip pat jaučiasi finansiškai geriau nei vidutinio amžiaus gyventojai. Ekspertė pabrėžia, kad gera finansinė savijauta dažnai priklauso ne tik nuo pajamų dydžio, bet ir nuo to, kaip valdome savo pinigus.
„Kartais svarbiausia ne amžius, gyvenamoji vieta ar kitos gyvenimo aplinkybės, o tai, kaip planuojame savo finansus. Kitaip tariant, kai nuosekliai taupome, atsakingai prisiimame įsipareigojimus, sekame savo išlaidas – stabilumą išlaikyti paprasčiau. Kai šie dalykai tampa įpročiu, finansinė savijauta pagerėja, nepaisant ekonominių ciklų ar netikėtų aplinkybių“, – sako A. Mincienė.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2025 metų lapkričio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.
