Metų virsmas tradiciškai tampa proga atsigręžti atgal ir įvertinti nueitą kelią. Tačiau žvelgiant į Panevėžio regiono darbo rinkos veidrodį, ryškiausiai jame atsispindi ne abstraktūs skaičiai, o viena konkreti žmonių grupė – jaunimas, kurio profesinis kelias vis dažniau primena nenutrūkstamą, dinamišką, o kartais ir nerimastingą judėjimą.
Profesinės biografijos punktyrai
Šimtų jaunų aukštaičių gyvenimo aprašymuose darbo patirtys gula punktyrinėmis linijomis: trumpas darbo periodas, pauzė, vėl nauja pradžia. Užimtumo tarnybos duomenys atskleidžia gana dramatišką tendenciją: jaunimui darbo rinka neretai tampa tarsi „besisukančios durys“.
Net du trečdaliai (65,4 proc.) jaunuolių, neišdirbusių nė metų, vėl praveria Užimtumo tarnybos duris. Beveik pusė jų sugrįžta nepraėjus nė šešiems mėnesiams, o kas dešimtas darbo netenka (arba jo atsisako) vos per pirmąjį mėnesį. Tai liudija apie nuolatinį, kartais chaotišką bandymų ir klaidų kelią.
„Tai nėra tik jaunuolių kaprizai. Šiam nestabilumui įtakos turi ir pati rinka: terminuotos sutartys, sezoniniai darbai – tai netvarios darbo vietos. Jaunas žmogus natūraliai ieško geresnių sąlygų, todėl nebijo keisti darbdavių, vos tik lūkesčiai prasilenkia su realybe“, – situaciją komentuoja Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorė Audronė Biguzienė.
Be diplomo, bet su noru dirbti
Kas yra tas statistinis darbo ieškantis Aukštaitijos jaunuolis? Dažniausiai tai žmogus, dar tik ieškantis savo pašaukimo. Daugiau nei pusė jų (51,2 proc.) neturi jokios profesinės kvalifikacijos.
Tačiau klysta manantys, kad jaunimas yra išrankus. Priešingai – jie noriai imasi fizinių, praktinių darbų. Regiono įmonėse jie tampa pagalbiniais darbininkais, pakuotojais, statybininkais, virėjais ar pardavėjais. Tai rodo, kad noras dirbti yra, tačiau dažnai trūksta tvarių galimybių įsitvirtinti.
Visagino fenomenas ir „Visatex“ šešėlis
Atskiro dėmesio reikalauja Visaginas. Šis nuo didmiesčių nutolęs miestas išsiskiria aukščiausiu jaunimo nedarbu regione, siekiančiu net 9,2 proc. (palyginimui, Utenoje jis tesiekia 3,8 proc.).
Visagino skyriaus vedėja Dalia Sinkevičiūtė atvirauja: mieste trūksta naujų verslų, galinčių įveiklinti jaunąją kartą. Be to, čia susiduriama su lūkesčių ir realybės konfliktu – jaunuoliai nori išbandyti save, tačiau pirmieji susidūrimai su darbo rinka dažnai nuvilia.
Skaudų pėdsaką miesto statistikoje paliko ir vienos įmonės istorija. Siuvyklos „Visatex“ uždarymas tapo socialiniu sukrėtimu – po jo moterų nedarbas savivaldybėje šoktelėjo ir išlieka ties 12 proc. riba. Nors daugumai buvusių darbuotojų pavyko padėti – vieni įsidarbino, kiti persikvalifikavo – tai buvo priminimas, koks svarbus mažai savivaldybei yra kiekvienas stambus darbdavys.
Žvilgsnis į ateitį: nuo kroviko iki dirbtinio intelekto
Ir visgi, bendras vaizdas nėra niūrus. Panevėžio regiono specialistai pernai padėjo įsidarbinti daugiau nei 5 tūkstančiams jaunuolių. Dar džiugiau nuteikia tie, kurie pasiryžta mokytis.
Šalia tradicinių suvirintojo ar kirpėjo profesijų, regiono jaunimas vis drąsiau žengia į ateities rinką. Jauni žmonės renkasi WEB dizaino, 3D projektavimo, kibernetinio saugumo ar duomenų programavimo su „Python“ mokymus. Tai rodo, kad Panevėžio regiono darbo rinka keičiasi – ji tampa modernesnė, lankstesnė ir, tikėtina, ateityje pasiūlys daugiau stabilumo tiems, kurie šiandien dar tik ieško savo kelio.
