Ketvirtadienį europarlamentarai priėmė rezoliuciją, smerkiančią Baltarusiją už koordinuotus hibridinius išpuolius prieš Lietuvą ir ES bei raginančią juos nutraukti.
EP rezoliucija, kuriai pritarė 438 europarlamentarai, 37 nepritarė, o 48 susilaikė, griežtai smerkia Baltarusijos bepiločių orlaivių ir balionų įsiveržimus į Lietuvą, o taip pat režimo karines provokacijas, kibernetinius išpuolius, valstybės remiamą dezinformaciją, instrumentalizuotą migraciją, ekonominę prievartą ir kontrabandos operacijas. Tai tyčiniai, koordinuoti ir priešiški išpuoliai ir yra dalis platesnės Rusijos vadovaujamos strategijos, kuria siekiama pakenkti ES, jos valstybėms ir NATO, akcentuoja europarlamentarai.
Jie primena, kad nuo 2023 m. smarkiai išaugo Baltarusijos hibridinės veiklos mastas (nuo trijų balionų 2023 m. iki 700 balionų ir 200 dronų įsibrovimų 2025 m.), kuris kelia pavojų žmonių gyvybėms, kenkia saugumui, civilinei aviacijai ir ekonomikai. Iš bepiločių orlaivių ir balionų nuolaužų, kur vienu atveju net rasta sprogstamųjų medžiagų, galima spręsti apie kontroliuojamą jų dislokavimą, teigia EP nariai.
Rezoliucijoje taip pat smerkiamos Aliaksandro Lukašenkos režimo atsakomosios priemonės prieš Lietuvą, įskaitant neteisėtą Europos krovinių vežėjų sulaikymą ir bauginimą.
Europarlamentarai reiškia visišką solidarumą su Lietuva ir visapusiškai palaiko Lietuvos teisę imtis proporcingų priemonių prieš bet kokius išpuolius, kad apsaugotų savo suverenitetą, viešąją tvarką ir aviacijos saugą. EP nariai reikalauja, kad Baltarusija nedelsdama nutrauktų visus hibridinius išpuolius prieš Lietuvą, paleistų visus Europos vežėjus ir grąžintų jų turtą, atlygintų jiems visus finansinius nuostolius ir užtikrintų civilinės aviacijos ir sienos kirtimo punktų saugumą. EP nariai taip pat pakartoja, kad nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu.
Europarlamentarai apgailestauja dėl nepakankamo veiksmų koordinavimo šių metų gruodžio 13 d. JAV iš dalies panaikinus sankcijas Baltarusijai, nes tai kenkia solidarumui ir kolektyvinei paramai ES ir NATO narėms. Jie ragina ES Tarybą patvirtinti papildomas tikslines sankcijas Baltarusijos pareigūnams, valstybės ir privatiems subjektams ir asmenims, dalyvaujantiems bepiločių orlaivių gamybos ir dislokavimo veikloje ir visose kitose hibridinėse operacijose, nukreiptose prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, ekonominę veiklą ir demokratines institucijas. EP nariai pabrėžia, kad bet kokia ES sankcijų Baltarusijai peržiūra ar bendradarbiavimas su ja gali vykti tik Baltarusijai padarius ilgalaikių, patikrinamų ir negrįžtamų sisteminių pokyčių, įskaitant daugiau kaip 1100 likusių politinių kalinių paleidimą.
Europos Komisija ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra raginamos remti Lietuvos sienų ir oro erdvės stebėjimo stiprinimą. Europarlamentarai palaiko Europos gynybos dronų ir rytinio flango sargybos iniciatyvos vystymą bei atkreipia dėmesį, kad dronų technologijų srityje bei kovoje su bepiločiais orlaiviais, kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis praverstų Ukrainos patirtis. EP nariai taip pat ragina stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą Lietuvos oro erdvės stebėjimo srityje, sustiprinti oro policijos rotaciją ir koordinuoti atsaką į balionų ir bepiločių orlaivių įsibrovimą.
Europarlamentarai ragina ES ir jos valstybes siekti tarptautinės atskaitomybės už Baltarusijos veiksmus, o būsimame ES daugiamečiame biudžete didinti finansavimą rytinių sienų saugumui ir kovai su hibridinėmis grėsmėmis.
