Viešai skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad mokestinių patikrinimų apimtys Lietuvoje išlieka didelės, o priskaičiuotų sumų mastai auga. Verslas susiduria su vis dažniau kintančiomis VMI interpretacijomis ir taisyklėmis, kurios neretai traktuojamos griežčiau nei anksčiau. Rizikoms valdyti Lietuvoje atsiranda naujas instrumentas – mokestinės rizikos draudimas, jau daugelį metų įprastas Vakarų Europoje.
Pastaruoju metu verslas susiduria ne tiek su naujais mokesčiais, kiek su nuolat kintančiu jų aiškinimu. VMI pozicijos tampa griežtesnės, dažniau keičiama nusistovėjusi praktika, o kai kuriose srityse trūksta aiškių teismų precedentų. Todėl net ir sąžiningai veikiančios įmonės susiduria su rizika, kad po kelerių metų ta pati situacija bus įvertinta visai kitaip.
„Mokestinė aplinka Lietuvoje nėra stabili – pozicijos kinta, interpretacijos griežtėja, o teisės aktų komentarai ne visada atspindi realią taikymo praktiką. Mokesčių teisė nėra matematika: jei egzistuoja interpretavimo galimybė, VMI ja gali pasinaudoti. Dėl to teisinis tikrumas iš esmės priklauso ne nuo taisyklės, o nuo to, kaip institucija ją perskaitys konkrečiame kontekste“, – sako advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, Mokesčių komandos vadovė Lietuvoje Indrė Ščeponienė.
Dažnai mokestinė rizika atsiranda ne tada, kai įmonė padaro akivaizdų pažeidimą, o tada, kai taisyklė dviprasmiška arba nusistovėjusi praktika keičiasi. Tipinė situacija – sprendimas priimtas remiantis tuo metu galiojančia VMI pozicija, tačiau po poros metų to paties klausimo vertinimas jau kitoks. Riziką dar labiau padidina ir tai, kad mokesčių mokėtojams palankių ginčų su VMI dalis Lietuvoje tebėra labai maža – vos 4–9 proc.
„Tokia situacija verslą palieka sudėtingoje kryžkelėje – rinktis brangų ir ilgą ginčą ar susitaikyti su pozicija, kuri nebūtinai suteikia aiškumo ateičiai. Net įpareigojantys VMI sprendimai nėra panacėja, nes institucija jų dažnai nepriima arba priima nepalankius, o skundimo procesas ne visada leidžia išspręsti klausimą iš esmės“, – komentuoja I. Ščeponienė.
Kaip veikia mokestinės rizikos draudimas
Šiame kontekste Lietuvoje iš lėto populiarėjantis mokestinės rizikos draudimas suteikia galimybę įmonėms apsidrausti nuo papildomai apskaičiuotų mokesčių, delspinigių, baudų ir teisinės gynybos išlaidų, jei ginčas su VMI baigtųsi nepalankiai.
„Tai nėra alternatyva ginčui ar būdas išvengti mokesčių – jis skirtas ne akivaizdiems pažeidimams, o tokioms situacijoms, kai dėl teisės aktų ar jų taikymo kyla pagrįstų interpretavimo skirtumų“, – pabrėžia ji.
Vakarų Europoje – Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitose šalyse – mokestinės rizikos draudimas naudojamas jau daug metų. Ši paslauga yra įsitvirtinusi ir Vidurio Europoje, ypač Lenkijoje ir Čekijoje. Mūsų regione, Baltijos šalyse, jis tik pradeda populiarėti.
„Lietuva šioje srityje vėluoja mažiausiai dešimtmetį. Tarptautinėje praktikoje mokestinių rizikų draudimas seniai tapo įrankiu, leidžiančiu sukurti stabilumo jausmą ten, kur teisė to nesuteikia“, – sako I. Ščeponienė.
Šią paslaugą įmonėms siūlo specializuoti tarptautiniai draudikai ir brokeriai – daugiausia Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Olandijoje ar Lenkijoje veikiantys rinkos dalyviai. Lietuvoje vietinių draudimo bendrovių, teikiančių šį produktą, kol kas nėra, tačiau paslauga yra „be sienų“ ir prieinama per tarptautinius brokerius.
Kaip draudikai vertina mokestines rizikas ir kas dažniausiai draudžiama
Draudikui įvertinti riziką reikia išsamios informacijos apie faktus, teisinę poziciją ir motyvus, kuriais įmonė remiasi. Tam dažnai pasitelkiami vietos mokestinių ginčų ekspertai. Draudimas nesiūlomas, jei situacija akivaizdžiai neatitinka teisės aktų, jei jau pradėtas VMI patikrinimas ar įmonei išduotas neigiamas išaiškinimas.
„Iš esmės draudikas tampa dar vienu profesionaliu filtru, tikrinančiu, ar pozicija yra tvari. Jei jis ją priima, tai reiškia, kad teisiniai argumentai pagrįsti ir atlaikytų objektyvų vertinimą“, – sako I. Ščeponienė.
Dažniausiai draudžiamos rizikos apima dividendų apmokestinimą, plonosios kapitalizacijos taisyklių taikymą, PVM klasifikavimo ginčus, kainodaros tarp susijusių įmonių klausimus, kontroliuojamų užsienio įmonių taisykles, darbuotojų opcionus ir kitas situacijas, kuriose VMI taiko konservatyvesnį vertinimą nei tikėjosi mokesčių mokėtojas. Dėl taisyklių abstraktumo ir dažnai kintančios pozicijos šios sritys generuoja daug ginčų ir dideles potencialias sumas.
Praktinė nauda verslui
„Verslas neturi prabangos laukti metus ar dvejus, kol institucijos susivienodins dėl taisyklės interpretacijos. Šis instrumentas leidžia įmonei judėti į priekį ir kartu apsaugoti save nuo galimo neigiamo scenarijaus“, – teigia I. Ščeponienė.
Ypač svarbus šis instrumentas sandorių kontekste, kur mokestinė rizika gali stabdyti arba branginti įsigijimus ir susijungimus. Tarptautiniuose sandoriuose mokestinės rizikos draudimas jau seniai įtrauktas į standartinį rizikų valdymo paketo rinkinį.
„Sandoriai dažnai stringa ne dėl ekonomikos ar kainos, o dėl neaiškaus mokestinio vertinimo. Draudimas pašalina vieną didžiausių kliūčių ir leidžia sandoriui vykti sklandžiau“, – komentuoja I. Ščeponienė.
Draudimo įmokos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į rizikos pobūdį, sudėtingumą, galimos žalos sumą ir kitus faktorius.
„Kol valstybės institucijos nesugebės užtikrinti aiškios, nuoseklios ir nuspėjamos mokestinės aplinkos, verslui reikia turėti bent vieną instrumentą, kuris tą neapibrėžtumą amortizuotų. Draudimas neišsprendžia sistemos trūkumų, bet leidžia apsaugoti verslą nuo jų pasekmių“, – apibendrina I. Ščeponienė.
