Paskutinį lapkričio penktadienį Smėlynės bibliotekoje pristatytos Antano Šilkūno knygos „Laimės trupiniai“ ir „Ne receptai, o istorijos apie maistą“.
A.Šilkūnas – kulinaras, meškeriotojas, buriuotojas, gamtos žmogus. Nors svajojo būti lietuvių kalbos mokytoju, likimas jį nuvedė į radiją, kur dirba jau daugiau nei dvidešimt metų.
Per pandemiją atradęs rašymą, autorius pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo grupės „Kirvio koto turnyras“. Iš skaitytojų sulaukęs padrąsinimų, o vėliau – leidyklos pasiūlymo, jis pasiryžo sudėti gyvenimo istorijas į knygas, kurios gimė, kaip pats sako „virtuvėje, mano namų širdyje“.
Vakaro metu A. Šilkūnas dalijosi knygose aprašomais prisiminimais iš vaikystės kaimo, žvejybos nuotykius ir tikrus žmones, kuriuos sutiko. Tai kupini humoro, nuoširdumo ir autoironijos pasakojimai be cenzūros, tikri, gyvi – tokie, kaip ir pats autorius. Ir nors knygose netrūksta necenzūrinių žodžių, jie čia gyvena taip pat natūraliai, kaip ir visi kiti potyriai. Skaitant puslapiuose lengva suprasti, kodėl skaitytojus užklumpa alkis – ne tik fizinis, bet ir emocinis: lengvų, nuoširdžių, tikrų istorijų ilgesys.
Antrojoje knygoje, nors pavadinimas sufleruoja priešingai, receptų esama, tačiau jie neturi konkrečių proporcijų – tai labiau kelrodis nebijantiems improvizuoti. Paties svečio virtuvės eksperimentai, kurie kepant pirmuosius kotletus, pagardintus tarkuotu muskato riešutu, prasidėjo kai jam tebuvo šešeri.
Susitikimo dalis buvo skirta gamtai ir tvarumui. Autorius skatino diskusiją apie kasdienius pasirinkimus, kuriuos galime keisti pradėdami nuo savęs: nuo elgesio gamtoje iki atsakingo vartojimo virtuvėje. Jis pasakojo apie maistą ne tik kaip poreikį, bet ir kaip kultūros, gamtos bei žmogaus santykio atspindį. Kalbėta ir apie miškų kirtimus, apie trumpaamžius daiktus, kurie užtvindė mūsų kasdienybę. Autorius dalijosi mintimi, kad šiandien pernelyg mažai galvojame, ką paliksime savo vaikams. Jam svarbi daiktų istorija – daugelį jų naudoja dar nuo vaikystės, nes tiki, kad „pertekliaus amžiuje gyvename per greitai ir per daug išmetame“.
A.Šilkūno istorijos apie tvaresnį gyvenimo būdą, pagarbą aplinkai, atsakingą vartojimą ir žmogišką ryšį su gamta kvietė susimąstyti, primindamos, kad viskas prasideda nuo mūsų kasdienio pasirinkimo.
Šis susitikimas – ekologijos projekto „Girdžiu gamtos šnaresį“, dalinai finansuojamo Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis, dalis.
