Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vyko konferencija „Dvasinė-emocinė pagalba gydymo įstaigoje“, subūrusi medikus, kapelionus, psichologus ir įvairių miestų sveikatos priežiūros specialistus. Nors tema nėra įprasta medicinos konferencijoms, ji sulaukė didžiulio susidomėjimo – ligoninės Didžioji salė buvo pilnutėlė.
Konferenciją inicijavo ligoninės gydytojas radiologas Aurentas Grubinskas, o jo idėjai entuziastingai pritarė ir ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus. Konferencijoje siekta atvirai kalbėti apie situacijas, su kuriomis medikai susiduria kasdien, tačiau kurios neretai lieka šešėlyje – mirtį, ligos sunkumą, psichologinę įtampą, pacientų ir jų artimųjų nerimą.
„Mirties tema gydymo įstaigoje paliečia mus visus – kiekvieną asmeniškai ir skirtingai. Šiandien kalbame apie tai, kaip ją priimame, kaip išgyvename netektis ir kaip jaučiasi sunkiai sergantys pacientai ir jų artimieji“, – pristatydamas konferenciją sakė gydytojas A. Grubinskas.
Ligoninės direktorius M. Vaitkus pažymėjo, kad medikams dažnai trūksta ne tik emocinio pasirengimo, bet ir aiškesnių gairių, kaip bendrauti su artimaisiais kritiniais momentais. „Nieko nemoko, kaip pasakyti, kad nebegalime padėti, ar kaip kalbėti, kai mirtis ateina staiga. Skauda visiems – ir artimiesiems, ir gydytojams. Todėl turime drąsiai kalbėti apie dvasinį gydymą ir emocinę pagalbą“, – sakė ligoninės vadovas.
Konferencijos dalyvius pasveikinęs Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pabrėžė, kad šiuolaikinėje medicinoje, nepaisant didelės pažangos, dvasinė ir psichologinė pagalba išlieka būtina.
Per konferenciją savo įžvalgomis dalijosi žinomi lektoriai ir praktikai:
LSMU MA Visuomenės sveikatos prof. psichologė Nida Žemaitienė – apie paskutiniųjų gyvenimo valandų priklausymą ir patiriamą prasmę;
Paliatyvios pagalbos specialistė, knygos „Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“ autorė Laima Baršauskienė – apie gyvenimo pabaigos slaugą;
