Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga (ES) sustiprino kontrolę medienos rinkoje, siekiant užkirsti kelią sankcionuotų žaliavų patekimui iš Rusijos ir Baltarusijos. Vis dėlto, naujausi tyrimai atskleidžia, kad dalis jų vis dar pasiekia ES, dažnai – per tarpininkaujančias šalis. Teigiama, kad nuo sankcijų įvedimo į Europą galėjo patekti daugiau nei 1,5 mlrd. eurų vertės medienos iš sankcionuotų šaltinių, o beveik pusė tirtų pavyzdžių neatitiko deklaruotos kilmės šalies.
Tokie mastai kelia grėsmę ne tik sankcijų veiksmingumui, bet ir pačios ES ekonomikai bei aplinkosaugos tikslams – į rinką gali patekti neteisėta, dažnai neatsakingai iškirsta mediena, iškraipanti konkurenciją ir silpninanti pasitikėjimą tvarumo sistema. Dar svarbiau tai, kad tokia prekyba netiesiogiai užtikrina ekonominę naudą agresorėms, leidžia joms ir toliau gauti pajamų iš eksporto į Europą.
Šie faktai išryškina vieną svarbių šių dienų iššūkių – kaip užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik tvarios ir teisėtos kilmės žaliava. Neatsakingai kertami miškai kenkia ekosistemoms ir spartina klimato kaitą, todėl žaliavų kilmė tampa ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu klausimu. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Maskeliūnas kartu su komanda siūlo sprendimą, galintį iš esmės pakeisti medienos tiekimo grandinės valdymą – blokų grandinės technologija pagrįstą sekimo ir prekybos sistemą, kuri užtikrintų visišką duomenų skaidrumą nuo medžio kirtimo iki pagaminto baldo.
Technologinis pagrindas, keičiantis medienos sektorių
Pasak prof. R. Maskeliūno, šiuo metu medienos tiekimo grandinė veikia fragmentuotai – kirtėjai, vežėjai, perdirbėjai ir prekybininkai dirba skirtingose informacinėse sistemose, todėl reali medienos kilmė dažnai tampa neaiški.
„Mes norime būti tikri, kad mediena yra ne iš priešiškos mums šalies miškų, kad medžiai neiškirsti be reikalo, žala gamtai kompensuota ir mediena lentpjūvėje supjauta naudojant švarią energiją“, – teigia KTU tyrėjas.
Pasak tyrėjo, atsakingas miško išteklių naudojimas neapsiriboja vien leidimų kontrole – nuo jo priklauso ir ilgalaikė ekosistemų sveikata. Todėl skaidri duomenų seka tampa būtina, kad miškai būtų naudojami taip, kaip leidžia jų atsinaujinimo galimybės.
Tam reikalinga sekimo grandinė, į kurią nebūtų galima įsikišti ir koreguoti duomenų nė vienoje iš grandinės fazių. Blokų grandinės technologija tą ir padeda realizuoti.
KTU mokslininkų sukurta sistema veikia kaip autonominė tiekimo grandinės infrastruktūra, kur kiekvienas medienos vienetas turi unikalų identifikatorių, o visi jo judėjimo įvykiai fiksuojami blokų grandinėje. Tai reiškia, kad kiekvienas etapas – nuo kirtimo leidimo išdavimo iki transportavimo ar pardavimo – yra įrašomas kaip patikrinamas įvykis, kurio neįmanoma pakeisti ar suklastoti. „Tai leidžia sistemai veikti be vieno centrinio valdytojo – duomenys paskirstyti tarp daugelio dalyvių, o visi mato tą pačią informaciją“, – papildo KTU mokslininkas.
Sistema paremta ir vadinamaisiais išmaniaisiais kontraktais – algoritmais, kurie automatiškai tikrina ir patvirtina kiekvieną veiksmą. Pavyzdžiui, leidžia pradėti kirtimą tik patikrinus leidimo galiojimą, ar užtikrina, kad pervežimo duomenys būtų atnaujinami realiu laiku. „Išmanusis kontraktas – tai programos kodas, veikiantis blokų grandinėje, kuris automatiškai įvykdo tam tikras sąlygas“, – aiškina R. Maskeliūnas. Tokiu būdu sistema užtikrina, kad nė vienas tiekimo grandinės dalyvis negalėtų pakeisti duomenų be visų kitų sutikimo.
Skaidri prekyba – pelningesnė
Naujoji sistema išsiskiria tuo, kad ji ne tik stebi, bet ir aktyviai valdo prekybos procesą. Pasitelkiant vadinamuosius išmaniuosius kontraktus, pirkimo ir pardavimo užsakymai automatiškai suporuojami atsižvelgiant ne tik į kainą, bet ir į tvarumo kriterijus. Tyrėjų sukurtas dviejų kriterijų algoritmas užtikrina, kad prekyba vyktų ne vien pagal mažiausią kainą, bet prioritetą suteiktų atsakingai pagamintai medienai.
„Mūsų modelis išsiskiria integruotu požiūriu – tvarumo kriterijus įtraukiamas tiesiogiai į prekybos procesą. Tai skatina rinkos dalyvius elgtis atsakingai, nes tvariai užauginta ar perdirbta mediena įgyja pranašumą“, – sako profesorius.
Kad įvertintų sistemos veikimą, mokslininkai atliko modeliavimo eksperimentus: sistema pasiekė iki 550 sandorių per sekundę, o dalyviai su aukštesniu tvarumo įverčiu pasiekė iki 95 proc. sėkmingų mainų. Tai parodė, kad prekybos algoritmas ne tik fiksuoja, bet ir realiai skatina atsakingą rinkos elgesį.
Pasak jo, tokia sistema ne tik sumažina biurokratinius procesus ir žmogiškųjų klaidų riziką, bet ir gali padėti kovoti su neteisėta medienos ruoša. Kiekvieną tiekimo grandinės įvykį turi patvirtinti visos suinteresuotos šalys, o algoritmai automatiškai blokuoja bet kokį veiksmą, neatitinkantį nustatytų taisyklių – pavyzdžiui, kirtimą be leidimo ar bandymą įtraukti fiktyvų tiekėją.
Tvariai veikiančiam verslui ši sistema suteiktų realią finansinę naudą. „Skaidrios rinkos sąlygomis tvarumas tampa pranašumu – tokia mediena įgyja vertės, o įmonės, kurios laikosi taisyklių, automatiškai tampa patikimesniais partneriais“, – teigia R. Maskeliūnas.
Profesoriaus teigimu, tokios technologijos kaip ši gali tapti svarbiu žingsniu pereinant prie tikrai atsakingos ir skaidrios miškininkystės. Sistemos architektūra sukurta taip, kad būtų lengvai plečiama ir išliktų saugi didėjant sistemos naudotojų skaičiui.
„Ateityje blokų grandinės technologija transformuos tvarios miškininkystės ekosistemą – iš pasyvaus stebėjimo pereisime prie aktyvaus vertės kūrimo mechanizmo. Tokia sistema skatins tvarią gamybą ir leis kiekvienam grandinės dalyviui prisidėti prie aplinkos išsaugojimo“, – pabrėžia KTU mokslininkas.
Straipsnį „Blockchain-enabled smart contracts for secure and transparent timber traceability“ galima rasti čia.
