Keliautojai, projekto „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjai, Audrius ir Alma Sutkai savo kelionėje po Balkanų šalis pasiekė dar vieną valstybę – Makedoniją. Šioje, milijoną ir aštuonis šimtus tūkstančių gyventojų turinčioje šalyje keliauninkai atrado didingus jos istorijos palikimus, susipažino su vietiniais gyventojais, o taip pat turėjo pasitelkti ir sukauptą bekelės patirtį bandant įveikti sniegu užverstus kalnų kelius.
„Per tą trumpą laiką, kiek keliaujame čia, susisuka galva dėl tam tikrų valstybių panašumų ir skirtumų. Vienur įvažiuoji ir skiriasi vairavimo kultūra, degalų kainos, bet žmonės tie patys – iš šalių, kurias vienijo praeities istorija.
Įvažiavus į Makedoniją pirmą dieną papuolėme į sostinę Skopjė ir labiausiai čia į akis krenta Makedoniečio laikotarpio minėjimas skulptūromis – jos pakankamai naujos, o pats miestas pilnas nesuvokiamo dydžio mitinių ir istorinių skulptūrų, fontanų, tiltų. Vienas iš „riebiausių“ mano matytų miestų skulptūrų kiekiu“, – įspūdžius pasakoja A. Sutkus ir sako, kad šią sostinę galima lyginti ir su Paryžiumi vertinant tai, kiek ten daug naujo, būsimo paveldo.
Daug senamiesčių ir senų statinių
Porą sužavėjo ir sostinės senamiestis, kur iš karto buvo galima atrasti vietinės virtuvės gerybes: guliašus, sūrio pyragus ar pastarmaką – picą smailiais galais su rūkytu kumpiu ar kiaušiniu. Kadangi Makedonija viena piečiausių Balkanų pusiasalio valstybių, dėl klimato čia galima paskanauti slyvų, vynuogių ar obuolių, ko ankstesnėse šalyse nebuvo.
„Čia stipri ir tabako kultūra – ištisi laukai, kur žmonės augina, skina, džiovina tabaką ir tai yra tiesiog masinis reiškinys“, – komentavo keliautojas.
Tiesa, senamiesčių Makedonijoje yra ir daugiau nei tik sostinėje, kaimai čia irgi unikalūs – galima pamatyti dar veikiančių akmeninių tiltų, Osmanų imperiją menančius gynybinius bokštus. Važiuojant per Makedoniją, pasakojo keliautojai, į akis krenta ir marmuro karjerai, kurio čia galima išvysti visokiausių spalvų.
„Aišku, čia negali nepastebėti daug senovinio transporto. Seni „Zastava“, „Yugo“ automobiliai iki dabar dar važinėja gatvėmis ir tai rodo, kad valstybė nėra turtinga, žmonės negali nusipirkti naujesnės technikos, ūkiuose dirba senais jugoslaviškais traktoriais“, – pasakoja A. Sutkus ir tuo pačiu priduria, kad vietiniai asfaltuoti keliai tikrai geri, o važiuojant „Defender“ visureigiu lengvai įveikiami buvo ir visi atokesni keliai. Degalų kainos keliasdešimčia centų mažesnės už esančias Lietuvoje.
Gamta kaip Amerikoje, o korupcija – vietinė
Kaip ir įprasta Balkanų pusiasalyje, gamta šioms šalims nepagailėjo grožio. Kalnai čia lydėjo visoje Makedonijoje, o apsilankę kai kuriose vietose keliautojai sako kažką panašaus matę tik Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Daug įdomių objektų, kurie nebūdingi šioms valstybėms. Viena iš jų – Kuklica, kur stovi didžiuliai akmeniniai stulpai. Panašų vaizdą mačiau tik Amerikoje ar Bolivijoje.“
Keliautojų lankyta Kuklica tai nedidelė vietovė šalia Kratovo miestelio, kurioje stūkso gamtos suformuoti vulkaninės kilmės dariniai, kuriuos vietiniai vadina suakmenėjusiais vestuvių svečiais. Legenda byloja apie jaunikį, kuris bandė vesti dvi moteris tą pačią dieną, o apgaulei paaiškėjus viskas aplink suakmenėjo.
Tiesa, nors gamta ir priminė kitą Atlanto pusę, patirtis vos įvažiuojant į šalį buvo visiškai kitokia: „Truputį turėjom streso įvažiuojant į Makedoniją dėl automobilio draudimo žalios kortos. Mus pasitiko labai griežtas pareigūnas ir jam dokumentuose parašyta Makedonija be c raidės sukėlė erzelį – sakė, kad čia ne jų valstybė. Gerą pusvalandį aiškinomės ir galų gale įleido į šalį be papildomo draudimo pirkimo, bet šiaip tai norėjo tiesiog paimti papildomą šimtą eurų už įvažiavimą. Tad korupcijas dar yra – kitose valstybėse nekyla klausimų kai važiuoji nauju „Defender“, tvarkingais dokumentais, o čia sugalvojo prie ko prikibti.“
Žinoma, nors patirtis vos įvažiuojant į šalį buvo ne kokia, keliautojai pasakoja, kad vietiniai gyventojai šilti ir draugiški, praleidžiantys einant per perėjas, kai kurie mokantys anglų kalbą ir besididžiuojantys dabartine savo valstybe, kuri istoriškai patyrė daug įvairiausių pažeminimų iš Graikijos.
Užstrigo užpustytuose kalnuose
„Galvojant apie Makedoniją visad atsiminsiu istoriją, kai nacionaliniame parke keliom valandom užstrigome sniege, – pasakoja A. Sutkus apie apsilankymą Pelister parke, – Susimokėjome už įvažiavimą, atrakino mums vartus ir kilome apžiūrėti tokio įspūdingo ežeriuko, bet užstrigome sniege ir teko pasimaudyti neblogai. Patekome į nevalytus parko kelius ir pamatėme, kad visas kalno šlaitas užpustytas.“
Nepaisant sudėtingo vaizdo priešaky, keliautojai nutarė važiuoti tolyn ir, pasakoja, turėjo reikalų: „Teko porą valandų sugaišti: ir kasti, ir akmenis lupti. Vėžių nesimato, į vieną pusę skardis, į kitą – kalnas. Aišku, galų gale pasiekėme ežerą, link kurio važiavome ir dar kartą pasidžiaugėme šiuolaikinio visureigio pranašumais ir galimybėmis. Ne su daugeliu būtume ryžęsi tęsti tos dienos maršrutą, bet dabar pavyko.“
Aplankytas ežeras Pelister nacionaliniame parke buvo vienas iš vienas iš 50-ies ežerų, kuris randasi kone aukščiausiai. Makedonija neturi priėjimo prie jūros, bet, pavyzdžiui, Ohrido miestelyje, esančiame prie Ochrido ežero, galima pasijusti lyg vaikščiojant prie jūros – šis yra arčiau jūros lygio ir nors vanduo gėlas, dėl jo dydžio jautiesi kaip prie jūros. Makedonija buvo priešpaskutinė keliautojų lankyta Balkanų šalis.
