Spalio 16 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su darbo vizito į Vilnių atvykusia Latvijos užsienio reikalų ministre Baiba Braže aptarė regiono saugumą ir gynybą, paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog Kremliaus režimui tęsiant agresiją prieš Ukrainą, susiduriant su iš Rusijos ir Baltarusijos kylančiomis hibridinėmis atakomis, Lietuvos ir Latvijos sienos yra net tik geopolitinė riba, bet ir pirmoji ES bei NATO gynybos linija.
„Esame ne tik artimiausios broliškos tautos, kurias sieja giminingos kalbos, istorija, kova už laisvę, bendros vertybės, bet ir bendras siekis, kad mūsų regionas būtų saugus. Būtent čia, ties rytinėmis Europos Sąjungos ir NATO sienomis, prasideda mūsų atsakomybė tiek už savo pačių, tiek ir už visos Europos saugumą ir Aljanso kolektyvinę gynybą“, – sakė K. Budrys.
Pasak ministro, Lietuva ir Latvija bendromis jėgomis siekia tvirto transatlantinio ryšio, atgrasyti Rusiją, sutelkti reikiamus gynybinius pajėgumus Rytiniame flange ir prisidėti prie kolektyvinės gynybos bei visais būdais paremti Ukrainą.
Ministrai aptarė regioninių gynybos iniciatyvų įgyvendinimą, aktualius oro gynybos ir kovos su dronais klausimus. Taip pat kalbėjo politinio spaudimo Rusijai didinimą, sankcijų, įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai remti, kovos su šešėliniu laivynu klausimais.
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, K. Budrys pabrėžė, jog narystė ES ir NATO – pačios stipriausios saugumo garantijos šiai už savo laisvę kovojančiai valstybei. Pasak ministro, Ukraina sėkmingai vykdo reformas šalies viduje ir daro ryškią pažangą narystės ES link, todėl būtina nedelsiant rasti kelių, kurie leistų Ukrainai ES nare tapti dar iki 2030 m.
Lietuvos užsienio ministras dar kartą pasveikino Latviją tapus nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare 2026–2027 m. Pasak K. Budrio, tai puiki galimybė geriau atstovauti Baltijos jūros regiono interesams tarptautinėje erdvėje ir JT darbotvarkėje išlaikyti paramos Ukrainai klausimus.
