Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo ir priežiūros procese. Analizė atskleidė, kad fragmentuota priežiūra, pertekliniai savivaldybių reikalavimai, nesuderinti duomenų mainai ir informacinių sistemų trūkumai sudaro sąlygas galimai nepagrįstiems ar selektyviems sprendimams, o kai kuriais atvejais leidžia įmonėms apeiti draudimus ir (ar) vykdyti veiklą, kuri neatitinka įstatymo reikalavimų.
Analizės metu nustatyta, kad Klaipėdos r., Druskininkų ir Jurbarko r. savivaldybėse prašoma licencijų išdavimui pateikti papildomus, teisės aktuose nenurodytus, dokumentus. Taip sukuriamos nelygios konkurencijos sąlygos ir didinama neformalių susitarimų rizika. Taip pat nustatyta, kad kai kuriose savivaldybėse licencijos buvo išduotos įmonėms, kurios neatitiko visų įstatyme nustatytų kriterijų, o vienai įmonei leista prekiauti vietoje, kur tai daryti draudžia įstatymas (ugdymo įstaigos teritorijoje).
Ypač daug rizikų kyla išduodant vienkartines licencijas prekybai alkoholiu mugėse. Alkoholio kontrolės įstatyme (AKĮ) reglamentuota, kad prekyba alkoholiu mugėje gali būti vykdoma ne ilgiau 10 dienų, tačiau kai kurios įmonės, teikiančios paramą mugių organizatoriams (savivaldybėms ar jų įstaigoms, asociacijoms) gauna net po 3–4 vienkartines licencijas prekiauti toje pačioje mugėje. Formaliai vertinant, kiekvienos tokios licencijos galiojimo trukmė neviršija dešimties dienų, tačiau dėl to, kad savivaldybė išduoda tai pačiai įmonei po kelias licencijas, kurių galiojimo laikotarpiai seka vienas paskui kitą, įmonei leidžiama nepertraukiamai prekiauti alkoholiu mugėje mėnesį ar ilgiau. Tokiu būdu apeinami AKĮ apibrėžti prekybos alkoholiu mugėse apribojimai, didinamas alkoholio prieinamumas bei sudaromos nelygios konkurencijos sąlygos.
Įmonėms, teikiančioms prašymus išduoti licencijas prekybai alkoholiu daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, AKĮ leidžia neteikti gyventojų sutikimų, jeigu prieš tai šiame name tose pačiose patalpose veikusi įmonė nebuvo nutraukusi prekybos ilgiau kaip vienerius metus. Analizės metu nustatytas atvejis parodė, jog ši nuostata gali būti išnaudojama neskaidriai: prekybą alkoholiu pradedanti įmonė pateikė prieš kelerius metus surinktus sutikimus, gautus kitos įmonės, kuri toje vietoje nebevykdė prekybos alkoholiu kelerius metus. Nepaisydama šių aplinkybių, Vilniaus m. savivaldybė leido naujajai įmonei „perimti“ sutikimus, ignoruodama įstatyme nustatytą reikalavimą bei aktualią gyventojų valią.
STT vertinimu, šių licencijų išdavimo proceso kontrolės sistema taip pat fragmentuota – nustačiusios pažeidimus institucijos (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, savivaldybės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba bei policija), neužtikrina savalaikių informacijos mainų, o duomenys Licencijų informacinėje sistemoje neretai būna neišsamūs ar pasenę. Dėl šių priežasčių priežiūros institucijoms nėra žinomas tikslus prižiūrimų įmonių, vykdančių mažmeninę prekybą alkoholiu, skaičius, be to, nesant vieningos skaitmeninės priežiūros institucijų platformos, rizikingi subjektai gali išvengti atsakomybės, o sąžiningi verslo dalyviai – susidurti su nesąžininga konkurencija.
Korupcijos rizikos analizė atlikta penkiose savivaldybėse: Vilniaus mieste, Klaipėdos rajone, Jurbarko rajone, Šalčininkų rajone ir Druskininkuose bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente.
STT rekomenduoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijai inicijuoti teisės aktų pakeitimus, o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui bei savivaldybėms – tobulinti procedūras, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams. Šios institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Korupcijos rizikos analizę rasite čia.
