Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje įvyko iškilmingas vakaras, skirtas Nepriklausomybės Akto signatarui, Seimo nariui Emanueliui Zingeriui – jau 35 metus be kompromisų ginančiam demokratiją, žmogaus teises ir Lietuvos vietą Europoje. Renginys tapo ne tik jubiliejumi, bet ir šiltu pasaulio padėkos ženklu žmogui, kurį daugelis sveikintojų vadino legenda.
Renginys pradėtas pagerbiant Ukrainą
Vakaro pradžioje sveikinimo žodį tarė Ukrainos ambasadorė Olha Nikitčenko. Ji pasveikino Emanuelį Zingerį su Prezidento Volodymyro Zelenskio skirtu valstybiniu apdovanojimu, pabrėždama jo ypatingą indėlį stiprinant Lietuvos ir Ukrainos ryšius. „Šiandien sveikiname žmogų, kuris Ukrainos kovą priima kaip savo pačios kovą“, – kalbėjo ambasadorė.
Po jos žodžių Emanuelis paprašė tylos minute pagerbti Kyive per Rusijos bombardavimą žuvusius civilius. Tyla muziejaus salėje tapo stipriu vakaro akordu. Tuomet skambėjo geto muzika, po kurios poetai Indrė Valantinaitė ir Viktoras Sidabras perskaitė eiles, skirtas Emanuelio Zingerio broliui ir Varšuvos geto aukoms.
Pasaulio sveikinimai legendinei asmenybei iš Lietuvos
Naujoji Izraelio valstybės ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne sveikinime pabrėžė Zingerio indėlį į Izraelio ir Lietuvos santykių stiprinimą, o vakaro svečiams pristatė vaizdo sveikinimą iš Izraelio parlamento. Izraelio ir Lietuvos draugystės grupės vadovas, Lietuvoje gimęs parlamentaras Simonas Davidsonas kreipėsi tiesiogiai: „Sveikinu Emanuelį Zingerį su šiuo puikiu 35 metų darbo Seime jubiliejumi. Visus šiuos metus jūs darėte viską, kad Lietuvos ir Izraelio santykiai būtų stiprūs – šiandien tai akivaizdu, ypač jūsų dėka. Linkiu dar ateinančių 35 metų tokio darbo.“
Iš Kyivo atskriejęs Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininko Oleksandro Merežko sveikinimas buvo kupinas emocijų: „Šį sveikinimą skiriu savo draugui, tikrai legendai, nenuilstančiai kovojančiam už demokratines vertybes Emanueliui Zingeriui. Ukrainiečiai giliai vertina tai, ką jūs darote remdamas mūsų kovą. Ačiū už bendrą pasipriešinimą imperialistinei Rusijos agresijai. Tikiuosi netrukus susitikti su jumis Kyive – pasipriešinimo sostinėje.“
Ypatingai jautrų vaizdo sveikinimą perdavė Kubos žmogaus teisių fondo (FHRC) atstovas Hugo Acha: „Jūsų gyvenimas yra pasiaukojimo demokratijai ir žmoniškumui pavyzdys. Jūs man daugiau nei brolis – jūs mano šeimos narys. Žmonėms, kovojantiems už Kubos nepriklausomybę, jūs esate tikriausias draugas. Meldžiu Dievo jums palaimos ir stiprybės.“
Sveikinimus taip pat tarė Taivano atstovybės Lietuvoje vadovė, Japonijos ambasadorius Shinsuke Shimizu, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovas Ryan Campbell, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Vilniaus žydų bendruomenės atstovai. Emanuelio jaunystės draugas Arkadijus Vinokuras jį vadino „žmogumi, kurio ištikimybė laisvei nesikeičia nei po trijų, nei po keturių dešimtmečių“.
LR signataras, rašytojas Vladimir Jermolenko, vakarui dedikavo savo eiles. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti pavaduotoja Ingrida Vilkienė pabrėžė: „Emanuelis yra tas, kuris ne tik kalba apie istoriją, bet ir įkvepia žmones iš jos mokytis.“
Muzikos tiltas tarp istorijos ir ateities
Vakarą užbaigė iš Vašingtono atvykusi grupė „Quintango“, kurios atlikta tango muzika buvo papuošta profesionalių šokėjų pasirodymu. Prieš tai muzikantai pagerbė Ukrainą, atlikdami jos himną bei geto dainas. Tai tapo simboliniu tiltu tarp istorijos, dabarties kovos už laisvę ir ateities, kurios Emanuelis Zingeris siekia savo darbu.
Emanuelio Zingerio kelias
Per 35 metus Emanuelis Zingeris išliko viena ryškiausių Lietuvos politinės istorijos figūrų. Nuo pirmųjų dienų Aukščiausiojoje Taryboje – kai beldėsi į Vakarų valstybių duris dėl Lietuvos pripažinimo – iki šiandien, kai tarptautinėje arenoje nuosekliai telkia paramą Ukrainai ir kovoja už demokratiją. „Jūs esate kovotojas“, – žodžiai, skambėję iš už Atlanto, galėtų tapti vakaro leitmotyvu. Nes Zingerio 35-erių metų kelias – tai ne tik politika. Tai žmogaus, pasirinkusio laisvės pusę, istorija.
