Liepos 1–31 dienomis Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Atrijaus terasoje veiks Angelės Šimoliūnienės tapybos paroda „Uždangą praskleidus”. Pristatymas – 15 d. 17.15 val.
„Ši paroda yra apie tai, ko mes nematome: mūsų mintis, jausmus, požiūrį į pasaulį, vidinį pasaulį ir tai, kas aplink. Norėjosi pasakyti: būkime geresni, mąstykime tik pozityviai. Į kiekvieną žmogų žiūrėkime su meile, pagarba“, – teigia autorė.
A.Šimoliūnienė gimė Pasvalyje. Piešė nuo vaikystės.
„Sostinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos atstovai įkalbinėjo mokytis pas juos, bet tėvai nesutiko. Buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, todėl įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, vėliau į Klaipėdos muzikos akademiją – režisūros. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. 22 metus dirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere, tačiau išėjau iš mokyklos – norėjau versti naują gyvenimo puslapį“, – sako.
Jau turėdama medicinos sesers diplomą žinias gilino studijuodama kinų mediciną, ajurvedą. Dar mokėsi meno terapijos, neuroedukacijos, psichiatrijos, psichologijos, genetikos, technologijų, koučingo, aromaterapijos, meno ir dailės istorijos bei kt.
Daugiau kaip 10 metų tapo akriliniais dažais – tada, kai ateina įkvėpimas.
„Autorės tapyba yra originali, emocinga ir jautri, artima XX a. pradžios avangardinėms srovėms –abstrakcionizmui, ekspresionizmui ir fovizmui“, – apibūdina menotyros mokslų dr. Evaldas Vilkončius.
A.Šimoliūnienė dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, parodose, projektuose. Surengė per 60 personalinių parodų. Kūryba įvertinta respublikiniais ir tarptautiniais prizais, apdovanojimais.
„Mūsų vaikai per mus ateina pas mus, juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai – lyg mano vaikai. Atėjo per mane, o aš išleidžiu į pasaulį. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas jais perduodama man. Suvokiau: šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, niekada nesame vieni, visada esame stebimi – mūsų poelgiai ir ypač mintys. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis neprieis – mus supa teigiama energija“, – įsitikinusi autorė.