Praleisti turinį

Šiuolaikinis gyvenimo ritmas bei požiūris į sveikatą Europoje, JAV ir apskritai visame pasaulyje diktuoja naujas maisto kultūros tendencijas. Jos ypač juntamos didmiesčiuose. Būtent ten sparčiai gausėja tūkstantmečio kartos pamėgtų fast casual restoranų. Štai Amerikoje, kur ir užgimė šios kategorijos restoranai, suskaičiuota, kad jų plėtra nuo 1999 m. išaugo net 500 proc. O kokios tendencijos Lietuvoje? Į šį klausimą padėjo atsakyti dviejų fast casual kategorijai priskiriamų lietuvių įkurtų restoranų atstovai – vienas meksikietiško greitojo maisto restorano „No Forks“ įkūrėjų Lukas Tranavičius ir restoranų „Drama burger“ komunikacijos vadovas Jonas Mažintas. Turi būti greita, bet kokybiška „Dirbantiems ir nuolat skubantiems žmonėms laiko maistui ruošti lieka vis mažiau. O ką jau kalbėti apie ilgą laukimą restorane“, – sako L. Tranavičius ir priduria, kad tuo pat metu žmonės nori jaustis gerai ir suteikti organizmui kokybiškos energijos, reikalingų medžiagų. „Vis dažniau jie nebenori kimšti bet ko. Ypač dabar, kai tiek daug kalbama ir įrodinėjama, kad mūsų pasirenkami produktai gali nulemti bene viską – kaip jaučiamės, kokiais negalavimais skundžiamės ar kokios nuotaikos esame. Šios priežastys ir paskatino į greitojo maisto kultūrą pažvelgti kitaip. Greitis ir kokybė tapo labai pageidaujamu, o kartais ir neišvengiamu deriniu“, – teigia L. Tranavičius. Pašnekovo teigimu, šiuolaikiniai žmonės, valgydami pusryčius, pietus ar vakarienę, nori, kad jų patiekalas taptų „patirtimi“, o ne skrandį užkemšančiu turiniu, kuris vėliau verčia jaustis nemaloniai. Bėda ta, kad laukti tos „patirties“ dažnas neturi laiko arba jam jo tiesiog gaila. Tad besirūpinantys savo sveikata, bet vis dar norintys pavalgyti greitai, yra pasiruošę sumokėti šiek tiek daugiau ir keliauja į fast casual restoranus. Tiesa, greitojo maisto restoranų reputacijai gerinti prireiks, matyt, dar nemažai laiko. Pasak „Drama burger“ atstovo J. Mažinto, greitasis maistas Lietuvoje vis dar turi blogų konotacijų dėl didžiųjų užsienio tinklų, kurie, beje, suprasdami šiuolaikinių vartotojų poreikius, irgi stengiasi prisiderinti, į valgiaraščius įtraukdami šviežių daržovių salotų ar gurmaniškų sumuštinių. „Bet tai neturi nieko bendro su restoranais, kurie plėtoja fast casual koncepcijas. Pavyzdžiui, „Drama burger“ turi tris didesnius restoranus, kuriuose meniu platesnis, restoranai didesni. Tad natūralu, kad ten maistas nėra toks „greitas“. Bet neseniai atidarėme naują „Drama burger“ su priedėliu „GO“. Ten sutrumpinome meniu ir vienu žingsniu optimizavome aptarnavimą. Tad tie patys burgeriai ten gaminami jau greičiau“, – pasakojo J. Mažintas. Kuo išsiskiria fast casual restoranai? Užsisakyk prie prekystalio, savo akimis stebėk, kaip užsakytas patiekalas ruošiamas, ar tiesiog luktelėk prisėdęs vos ilgiau nei tradicinio greitojo maisto užeigoje ir voilà – gali mėgautis greitu, bet kokybišku maistu. Trumpai tariant, tokia yra fast casual restorano esmė. L. Tranavičiaus manymu, pagrindinis skirtumas tarp tradicinių greitojo maisto užeigų ir fast casual restoranų yra būtent maisto kokybė. „Mūsų naudojami produktai nelaikomi šaldikliuose, o reguliariai gaunami iš patikimų tiekėjų. Be to, fast casual tipo restoranuose maistas neretai, kaip ir pas mus, gaminamas kliento akivaizdoje – jis mato visus dedamus ingredientus, tad gali būti tikras dėl sudedamųjų patiekalo dalių“, – pasakojo vienas „No Forks“ šeimininkų ir pridūrė, kad jų restoranas išsiskiria dar ir aptarnavimo greičiu. Anot L. Tranavičiaus, jie maistą klientui patiekia taip pat ar net greičiau nei tradicinio ir menkaverčio greitojo maisto restorane. L. Tranavičius prie fast casual restoranams būdingų bruožų priskiria interjerą. Pasak jo, tokiose vietose atmosferą kuria gerai apgalvotas ar bent jau su aiškia mintimi kurtas dizainas. Be to, šiuose restoranuose galima jaustis laisvai ir per daug nesukti galvos dėl aprangos. „Drama burger“ atstovas J. Mažintas sutinka su tokiu apibūdinimu ir pritaria, kad be šviežių produktų tiesiog neįmanoma pagaminti kokybiško maisto, tačiau taip pat stipriai akcentuoja ir kitą sudedamąją restoranų verslo dalį – žmones. „Mano įsitikinimu, didžiausia ir svarbiausia investicija šioje srityje yra į žmones. Juk už kiekvieno burgerio, buritos, sušio ar kito patiekalo kol kas yra žmonės. Būtent jie visa tai sukuria. Jie augina ir tiekia produktus, prižiūri kokybę, gamina. Aišku, pasaulyje sparčiai plinta robotizacija. Ji tikrai ateis su trenksmu ir į maitinimo paslaugų sektorių“, – teigia J. Mažintas. Kas lankosi tokiuose restoranuose? Sakoma, kad fast casual restoranų plitimo tendencijas, pirmiausia, padiktavo tūkstantmečio (angl. millennians) karta. Pasiteiravus pašnekovų, ar toks teiginys yra teisingas, paaiškėja, kad mūsų šalyje fast casual restoranų kategorijai augti padeda tiek jauni, tiek ir vyresnio amžiaus žmonės. Pagrindiniai skiriamieji jų bruožai – užimtumas, socialinis aktyvumas bei kelionių kitose pasaulio šalyse patirtis. „Apibūdinti fast casual restoranų lankytojo portretą nėra lengva. Manau, tiksliausia būtų pasakyti, kad: verslo pietų ieškantys, apie 30–35 m. ir vyresni asmenys“, – nurodė L. Tranavičius. O J. Mažintas teigia, kad greito ir kokybiško maisto ieško įvairios auditorijos. Tačiau bene labiausiai – jaunimas. „Pastebėjome, kad jauni žmonės ypač jaučia poreikį gauti greito, bet kuo kokybiškesnio maisto. Jie laiko turi dar mažiau, nei prieš tai buvusios kartos. Aplink tiek daug visko vyksta, viską reikia spėti pamatyti, nuvažiuoti, padaryti“, – aiškino „Drama burger“ atstovas. Pasak jo, neretai fast casual kategorijos restoranų klientai turi gerą technologinį išprusimą. Jiems būna svarbu dar prieš atvykstant į restoraną turėti galimybę mobiliajame telefone peržvelgti valgiaraštį, galbūt net pasirinkti patiekalo ingredientus. Na, o atvykus pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis ir greitai atsiskaityti. Maišatis dėl lietuvių kalbos Pasiteiravus, ar lietuviai jau atrado ir įvertino fast casual restoranų koncepciją, abu pašnekovai užtikrintai taria „taip“. „Lietuviai nėra atsilikusi Europos užkampio tauta. Žmonės pradėjo daug keliauti, pamatė pasaulinių tendencijų. Tad jų ieško ir čia. O jei neranda, imasi jų įgyvendinimo. Maitinimo paslaugos – viena dinamiškiausių verslo kategorijų, čia naujovės plinta žaibiškai. Ypač šiais laikais, kai visi laisvai juda, kai informacija lengvai pasiekiama. Net ir nacionalinis lietuviškas maistas juk gali būti kokybiškas ir greitas“, – sako J. Mažintas. Anot jo, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje fast casual formato restoranų buvo atidaryta tikrai nemažai. Tik lietuviai greitai plintantį supaprastinto aptarnavimo restoraną su optimizuotu meniu ir kokybišku maistu vis dar tapatina su tradiciniu greituoju maistu. „Galbūt taip yra dėl to, kad neturime lietuviško termino, kuris apibūdintų fast casual restoranų kategoriją. Manau, laikas apie tai pagalvoti“, – teigia „Drama burger“ komunikacijos vadovas J. Mažintas. Tokiai idėjai pritaria ir L. Tranavičius, vienas iš restorano „No Forks“ įkūrėjų. Jo teigimu, dažnai būna gana keblu paaiškinti net bičiuliams, kokio tipo restoraną jis su kolega atidarė. „Kai pasakai, kad siūlai greitąjį maistą, daugelio reakcija būna panaši. Tas terminas nesužavi ir net įneša skepticizmo. Bet kai išsamiau paaiškini, nuomonė iškart pasikeičia. Todėl galvoju, kad būtų pravartu vartoti naują terminą. Pavyzdžiui, spartaus patiekimo restoranai. Juk taip ir yra – siūlome greitai patiekiamą šviežią ir kokybišką maistą, kuris ruošiamas valandas, o pateikiamas per minutes“, – svarstė L. Tranavičius.

atsiuntė info@vapsvamedia.lt

Per metus „Xiaomi Mi A1“ tapo tikru hitu. Didelis ekranas, spartus „Qualcomm“ procesorius, padori kamera ir švari „Android 8“ operacinė sistema. Už 200 eurų nesiekiančią sumą sudėtinga buvo rasti geresnį įrenginį. Šiais metais jį pakeitė „Mi A2“ išmanusis. Ar šis modelis turi tokias pat galimybes patirti savo pirmtako sėkmę. Atsakymas – Varle.lt telefonų specialistų parengtoje apžvalgoje.

„Xiaomi Mi A2“ praktiškai atkartoja praeitų metų modelio formulę, tačiau vietomis čia galima pastebėti tam tikrų kompromisų. Vieniems šios telefono trūkumai gali pasirodyti tikrai kritiniais, Varle.lt telefonų specialistai teigia, kad teigiamos šios įrenginio pusės nustelbia juos.

https://www.youtube.com/watch?v=rLpzNNQCmv8

Dizainas: tipinis vidutinės klasės telefonas, tačiau su dideliu ekranu ir apsauginiu stiklu

Išoriškai „Xiaomi Mi A2“ niekuo neišsiskiriantis telefonas. Tai standartinis 2018 m. vidutinės klasės išmanusis: didelis pailgas 18:9 ekranas su plačiais simetriškais rėmeliais, aliuminė galinė korpuso dalis su dviguba kamera ir pirštų atspaudų skaitytuvu. Tiesą sakant, jį lengva supainioti su „Redmi 5 Plus“ arba „Note 5“.

„Mi A1“ įrenginiui truko individualumo ir jis buvo panašus į „iPhone 7“, o „Mi 2“ modelio dizaine neliko jokių premium klasės ženklų. Bendrai sudėtinga kritikuoti surinkimo kokybę ir medžiagas. Skirtingai nei visiškai biudžetiniuose „Redmi“ klasės modeliuose, čia nėra pigių plastmasinių antenų įdėklų.

Ekranas čia yra apsaugotas „Gorilla Glass“ stiklu, tačiau be 2.5D suapavalinimo kraštuose. Beveik 6‘‘ col. ekranu jau nieko nenustebinsi, tačiau 2:1 kraštinių santykio dėka tokiu įrenginiu įmanoma naudotis viena ranka.

Dėl neaiškios priežasties gamintojas atsisakė standartinės 3,5 mm garso jungties ir atminties kortelių lizdo. Ištraukiamas lizdas palaiko dvi nanoSIM korteles, tačiau padaryti jį kombinuotu „Xiaomi“ kažkodėl pagailėjo. Dar šioks toks nepatogumas kalbant apie „Xiaomi Mi A2“ ergonomiką yra jo masyvi kamera. Telefono pristatymo metu buvo nuskambėjusi frazė: „Kaip „iPhone X“ kamera!“. Vardan to gamintojui teko paaukoti ergonomiką ir ant galinės korpuso dalies išdėstyti didelį vertikalų kameros modulį, kuris išsikiša iš korpuso 2 mm.

Apibendrinant dizainą, reikėtų pasakyti, kad „Xiaomi Mi A2“ lietimo prasme kažkiek primena praeitų metų „OnePlus 5T“ flagmaną.

Ekranas ir garsas

„Xiaomi Mi A2“ turi 5.98 col. įstrižainės IPS ekraną su Full HD+ raiška. Tokia raiška, pasak Varle.lt telefonų specialistų, yra labiau reklaminis triukas, nes Full HD+ reiškia apie 403 ppi pikselių tankį, o žmogaus akis nebeskiria virš 300 ppi, tad jei nenaudosite VR akinių daugiau pikselių ir nereikia, ypač turint omenyje tai, kad didesnė raiška tik mažina našumą ir autonominio darbo laiką. Bendrai ekranas ryškus, matymo kampai maksimalūs ir tiek, daugiau nieko ypatingo čia nėra. Dar džiugina tai, kad į komplektaciją gamintojas pridėjo dėkliuką nugarėlei. Tokie priedai visada praverčia, ypač kai rankose naujas telefonas.

Nepaisant to, kad garso išvesčiai naudojamas tik vienas ant apatinės kraštinės išdėstytas garsiakalbis, garsumo atsargų čia tikrai daug. Įjungtas 80% garsumo „YouTube“ filmukas puikiai girdimas kitame buto gale.

Iš tikrųjų puiki kamera

„Xiaomi Mi A2“ kameros srityje išlaiko aukštą lygį. Dvigubas „Sony“ 12+20 megapikselių modulis su optiniu vaizdo stabilizavimu ir faziniu automatiniu fokusavimu pasižymi f/1.8 diafragma abejuose objektyvuose. Tai tikrai flagmanų kameroms būdingos charakteristikos. Kamera puikiai save demonstruoja ne tik techninių specifikacijų prasme, bet ir realybėje.

Firminė „Google“ HDR technologija leidžia „Xiaomi Mi A2“ puikiai veikti su spalvomis ir apšvietimu tiek dienos metu, tiek nepakankamo apšvietimo sąlygomis.

Reikėtų pažymėti tai, jog triukšmo slopinimo algoritmai kartais čia pavogia detales naktiniuose kadruose, tačiau daro tai ne taip agresyviai, kaip „Samsung“ išmaniuosiuose.

Varle.lt telefonų specialistai tvirtina, kad lyginant su praeitų metų modeliu, „Xiaomi Mi A2“ užtikrina šiek tiek ryškesnius kadrus ir jo automatinis fokusavimas veikia sparčiau bei tiksliau. Fotografavimas naktį ženkliai patobulėjo: padidinti pikseliai bei platesnė diafragma turi reikšmingos įtakos kokybei.

Priekinė kamera čia taip pat patyrė kardinalių pokyčių. „Mi A1“ išmaniajame buvo labai silpna priekinė kamera, o „Mi A2“ įrenginyje gamintojas nepagailėjo iš tikrųjų kieto 20 megapikselių modulio, kuris, beje, programiniame lygmenyje yra papildytas dirbtinio intelekto algoritmais.

Naujas procesorius

„Xiaomi Mi A2“ yra aprūpintas puikiu šiuolaikišku vidutinės klasės „Qualcomm Snapdragon 660“ procesoriumi. Našumo prasme jis lenkia savo pirmtaką ir vienodai efektyviai susitvarko su bet kokiomis užduotimis: socialinių tinklų programomis ir žaidimais su vidutiniais-aukštais nustatymais. Šiai dienai tai yra optimalus sprendimas daugumai naudotojų pagal kainos, našumo ir energijos efektyvumo sąnaudas.

Mūsų rinkoje prieinami 32 GB ir 64 GB vidinės atminties versijų modeliai, kurie turi 4 GB RAM. Reikėtų pažymėti, kad šiame išmaniajame nėra atminties kortelių lizdo, todėl jei telefono atminties kiekis jums svarbus dalykas, rinkitės 64 GB variantą.

Baterija ir autonominis veikimas

3000 mAh talpos baterija išgyvena vieną aktyvaus naudojimo dieną (3–4 aktyvaus ekrano val.), tačiau daugiau tikėtis neverta. Vidutinio ekrano ryškumo metu žaidimuose „Mi A2“ pajėgus išsilaikyti apie 4 val., o atkurdamas Full HD vaizdo įrašus lėktuvo režime – 9 val. Pakankamai kuklūs rezultatai „ilgai gyvenančių“ išmaniųjų, tokių kaip pvz., „Nokia 7 Plus“ su identišku procesoriumi, ekrano įstrižaine ir operacinės sistemos versija, fone. Tiesa, greitojo įkrovimo palaikymas pagerina šią situaciją. Komplektacijoje esančio įkroviklio dėka telefonas reikšmingai pasikrauna vos per 20–30 min.

Apibendrinimas

Pasak Varle.lt telefonų specialistų, galima drąsiai teigti, kad daugelio aspektų prasme „Xiaomi“ išmaniųjų „Mi A“ serija tam tikra prasme tapo naujuoju „OnePlus“. Už minimalius pinigus naudotojas gauna optimalų našumą, beveik flagmanų lygio kamerą, kokybišką surinkimą ir naujausios versijos „švarią“ „Android“ operacinę sistemą. Žinoma, kompromisų ir trūkumų čia irgi yra: nėra microSD lizdo ir standartinės ausinių jungties ir NFC palaikymo.

Tačiau bendrai turime reikalų su tikrai puikiai subalansuotu ir iš tikrųjų nebrangiu įrenginiu, kuris daugelio parametrų prasme atitinka daugumą šiuolaikinių išmaniųjų tendencijų. Jeigu jus šis telefonas sudomino, tačiau dar abejojate, Varle.lt specialistai rekomenduoja užsukti į Varle.lt parduotuvę, pačiupinėti ir palaikyti rankose. Labai dažnai priimti sprendimą padeda ne kas kitas, o fizinis kontaktas su įrenginiu.


Šiuolaikinis gyvenimo ritmas bei požiūris į sveikatą Europoje, JAV ir apskritai visame pasaulyje diktuoja naujas maisto kultūros tendencijas. Jos ypač juntamos didmiesčiuose. Būtent ten sparčiai gausėja tūkstantmečio kartos pamėgtų fast casual restoranų. Štai Amerikoje, kur ir užgimė šios kategorijos restoranai, suskaičiuota, kad jų plėtra nuo 1999 m. išaugo net 500 proc. O kokios tendencijos Lietuvoje? Į šį klausimą padėjo atsakyti dviejų fast casual kategorijai priskiriamų lietuvių įkurtų restoranų atstovai – vienas meksikietiško greitojo maisto restorano „No Forks“ įkūrėjų Lukas Tranavičius  ir restoranų „Drama burger“ komunikacijos vadovas Jonas Mažintas.  Turi būti greita, bet kokybiška  „Dirbantiems ir nuolat skubantiems žmonėms laiko maistui ruošti lieka vis mažiau. O ką jau kalbėti apie ilgą laukimą restorane“, – sako L. Tranavičius ir priduria, kad tuo pat metu žmonės nori jaustis gerai ir suteikti organizmui kokybiškos energijos, reikalingų medžiagų.  „Vis dažniau jie nebenori kimšti bet ko. Ypač dabar, kai tiek daug kalbama ir įrodinėjama, kad mūsų pasirenkami produktai gali nulemti bene viską – kaip jaučiamės, kokiais negalavimais skundžiamės ar kokios nuotaikos esame. Šios priežastys ir paskatino į greitojo maisto kultūrą pažvelgti kitaip. Greitis ir kokybė tapo labai pageidaujamu, o kartais ir neišvengiamu deriniu“, – teigia L. Tranavičius.  Pašnekovo teigimu, šiuolaikiniai žmonės, valgydami pusryčius, pietus ar vakarienę, nori, kad jų patiekalas taptų „patirtimi“, o ne skrandį užkemšančiu turiniu, kuris vėliau verčia jaustis nemaloniai.  Bėda ta, kad laukti tos „patirties“ dažnas neturi laiko arba jam jo tiesiog gaila. Tad besirūpinantys savo sveikata, bet vis dar norintys pavalgyti greitai, yra pasiruošę sumokėti šiek tiek daugiau ir keliauja į fast casual restoranus.  Tiesa, greitojo maisto restoranų reputacijai  gerinti prireiks, matyt, dar nemažai laiko. Pasak „Drama burger“ atstovo J. Mažinto, greitasis maistas Lietuvoje vis dar turi blogų konotacijų dėl didžiųjų užsienio tinklų, kurie, beje, suprasdami šiuolaikinių vartotojų poreikius, irgi stengiasi prisiderinti, į valgiaraščius įtraukdami šviežių daržovių salotų ar gurmaniškų sumuštinių.  „Bet tai neturi nieko bendro su restoranais, kurie plėtoja fast casual koncepcijas. Pavyzdžiui, „Drama burger“ turi tris didesnius restoranus, kuriuose meniu platesnis, restoranai didesni. Tad natūralu, kad ten maistas nėra toks „greitas“. Bet neseniai atidarėme naują „Drama burger“ su priedėliu „GO“. Ten sutrumpinome meniu ir vienu žingsniu optimizavome aptarnavimą. Tad tie patys burgeriai ten gaminami jau greičiau“, – pasakojo J. Mažintas.  Kuo išsiskiria fast casual restoranai?  Užsisakyk prie prekystalio, savo akimis stebėk, kaip užsakytas patiekalas ruošiamas, ar tiesiog luktelėk prisėdęs vos ilgiau nei tradicinio greitojo maisto užeigoje ir voilà – gali mėgautis greitu, bet kokybišku maistu. Trumpai tariant, tokia yra fast casual restorano esmė.  L. Tranavičiaus manymu, pagrindinis skirtumas tarp tradicinių greitojo maisto užeigų ir fast casual restoranų yra būtent maisto kokybė.  „Mūsų naudojami produktai nelaikomi šaldikliuose, o reguliariai gaunami iš patikimų tiekėjų. Be to, fast casual tipo restoranuose maistas neretai, kaip ir pas mus, gaminamas kliento akivaizdoje – jis mato visus dedamus ingredientus, tad gali būti tikras dėl sudedamųjų patiekalo dalių“, – pasakojo vienas „No Forks“ šeimininkų ir pridūrė, kad jų restoranas išsiskiria dar ir aptarnavimo greičiu. Anot L. Tranavičiaus, jie maistą klientui patiekia taip pat ar net greičiau nei tradicinio ir menkaverčio greitojo maisto restorane.  L. Tranavičius prie fast casual restoranams būdingų bruožų priskiria interjerą. Pasak jo, tokiose vietose atmosferą kuria gerai apgalvotas ar bent jau su aiškia mintimi kurtas dizainas. Be to, šiuose restoranuose galima jaustis laisvai ir per daug nesukti galvos dėl aprangos.  „Drama burger“ atstovas J. Mažintas sutinka su tokiu apibūdinimu ir pritaria, kad be šviežių produktų tiesiog neįmanoma pagaminti kokybiško maisto, tačiau taip pat stipriai akcentuoja ir kitą sudedamąją restoranų verslo dalį – žmones.  „Mano įsitikinimu, didžiausia ir svarbiausia investicija šioje srityje yra į žmones. Juk už kiekvieno burgerio, buritos, sušio ar kito patiekalo kol kas yra žmonės. Būtent jie visa tai sukuria. Jie augina ir tiekia produktus, prižiūri kokybę, gamina. Aišku, pasaulyje sparčiai plinta robotizacija. Ji tikrai ateis su trenksmu ir į maitinimo paslaugų sektorių“, – teigia J. Mažintas.  Kas lankosi tokiuose restoranuose?  Sakoma, kad fast casual restoranų plitimo tendencijas, pirmiausia, padiktavo tūkstantmečio (angl. millennians) karta. Pasiteiravus pašnekovų, ar toks teiginys yra teisingas, paaiškėja, kad mūsų šalyje fast casual restoranų kategorijai augti padeda tiek jauni, tiek ir vyresnio amžiaus žmonės. Pagrindiniai skiriamieji jų  bruožai – užimtumas, socialinis aktyvumas bei kelionių kitose pasaulio šalyse patirtis.  „Apibūdinti fast casual restoranų lankytojo portretą nėra lengva. Manau, tiksliausia būtų pasakyti, kad: verslo pietų ieškantys, apie 30–35 m. ir vyresni asmenys“, – nurodė L. Tranavičius.  O J. Mažintas teigia, kad greito ir kokybiško maisto ieško įvairios auditorijos. Tačiau bene labiausiai – jaunimas.  „Pastebėjome, kad jauni žmonės ypač jaučia poreikį gauti greito, bet kuo kokybiškesnio maisto. Jie laiko turi dar mažiau, nei prieš tai buvusios kartos. Aplink tiek daug visko vyksta, viską reikia spėti pamatyti, nuvažiuoti, padaryti“, – aiškino „Drama burger“ atstovas.  Pasak jo, neretai fast casual kategorijos restoranų klientai turi gerą technologinį išprusimą. Jiems būna svarbu dar prieš atvykstant į restoraną turėti galimybę mobiliajame telefone peržvelgti valgiaraštį, galbūt net pasirinkti patiekalo ingredientus. Na, o atvykus pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis ir greitai atsiskaityti.  Maišatis dėl lietuvių kalbos  Pasiteiravus, ar lietuviai jau atrado ir įvertino fast casual restoranų koncepciją, abu pašnekovai užtikrintai taria „taip“.  „Lietuviai nėra atsilikusi Europos užkampio tauta. Žmonės pradėjo daug keliauti, pamatė pasaulinių tendencijų. Tad jų ieško ir čia. O jei neranda, imasi jų įgyvendinimo. Maitinimo paslaugos – viena dinamiškiausių verslo kategorijų, čia naujovės plinta žaibiškai. Ypač šiais laikais, kai visi laisvai juda, kai informacija lengvai pasiekiama. Net ir nacionalinis lietuviškas maistas juk gali būti kokybiškas ir greitas“, – sako J. Mažintas.  Anot jo, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje fast casual formato restoranų buvo atidaryta tikrai nemažai. Tik lietuviai greitai plintantį supaprastinto aptarnavimo restoraną su optimizuotu meniu ir kokybišku maistu vis dar tapatina su tradiciniu greituoju maistu.  „Galbūt taip yra dėl to, kad neturime lietuviško termino, kuris apibūdintų fast casual restoranų kategoriją. Manau, laikas apie tai pagalvoti“, – teigia „Drama burger“ komunikacijos vadovas J. Mažintas.  Tokiai idėjai pritaria ir L. Tranavičius, vienas iš restorano „No Forks“ įkūrėjų. Jo teigimu, dažnai būna gana keblu paaiškinti net bičiuliams, kokio tipo restoraną jis su kolega atidarė.  „Kai pasakai, kad siūlai greitąjį maistą, daugelio reakcija būna panaši. Tas terminas nesužavi ir net įneša skepticizmo. Bet kai išsamiau paaiškini, nuomonė iškart pasikeičia. Todėl galvoju, kad būtų pravartu vartoti naują terminą. Pavyzdžiui, spartaus patiekimo restoranai. Juk taip ir yra – siūlome greitai patiekiamą šviežią ir kokybišką maistą, kuris ruošiamas valandas, o pateikiamas per minutes“, – svarstė L. Tranavičius.

Gal patiks?

-
00:00
00:00
Update Required Flash plugin
-
00:00
00:00

Aptiktas Adblock

Panašu, kad naudojate skelbimų blokavimo priemonę. Naudojamės reklamavimo paslaugomis, kad galėtume finansuoti savo svetainę. Prašome paremti mus ir išjungti „AdBlocker“ plėtinį.