Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko apžvalgą, kaip keitėsi kandidatų skaičius visuotiniuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Apžvalgoje surinkti statistiniai duomenys nuo 1995 m. VRK organizuotų Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimų iki 2019-ųjų, kai savivaldybių tarybos bei merai buvo renkami pastarąjį kartą.
Savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams. Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių tarybos narių skaičius nustatomas pagal tai, kiek konkrečioje savivaldybėje yra gyventojų. Daugiausiai tarybos narių šiuo metu dirba Vilniaus miesto, turinčio daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, savivaldybėje – 51. Mažiausiai – tik 15 tarybos narių yra Birštono savivaldybėje, kurioje gyvena nepilni 3,8 tūkst. rinkėjų.
VRK duomenys rodo, kad aktyviausiai kandidatai savivaldybių tarybų narių postų siekė 2011 m. tąkart kandidatais buvo registruoti 16408 asmenys. Vangiausiai rinkimuose buvo dalyvauta 1997 m., kai VRK užregistravo tik 6276 savivaldybės tarybos nario mandato siekusius kandidatus.
Bendras išrinktų savivaldybių tarybų narių skaičius per pastaruosius dešimtmečius keitėsi keliomis dešimtimis. 1995-aisiais į savivaldybių tarybas buvo išrinkti 1488 nariai. Šis skaičius labiausiai paaugo 2000 m., kai į tarybas buvo išrinkta daugiausiai narių – 1562. Vėliau jis palaipsniui mažėjo. 2011-aisiais buvo išrinkti 1526 tarybų nariai, o 2019-aisiais – 1502.
Svarbu paminėti, kad nuo 2015 m., dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, prie kandidatų į savivaldybių tarybų narius skaičiaus buvo pridedamas ir kandidatų į savivaldybių tarybų narius–merus skaičius.
Šiemet, įsigaliojus Rinkimų kodeksui, šis reglamentavimas vėl pakeistas ir 2023 m. kovo 5 d. vyksiančiuose savivaldybių merų rinkimuose išrinkti merai nebeturės savivaldybės tarybos nario mandato, tačiau galės pirmininkauti tarybos posėdžiams.
Koks skaičius savivaldybių tarybų narių bus renkamas konkrečioje savivaldybėje 2023 m., VRK jau yra paskelbusi ČIA.
