Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, Lietuvoje veikiančių įmonių skaičius per pastaruosius 20 metų išaugo net 6 kartus – nuo maždaug 60 tūkst. iki 370 tūkst. Šis rodiklis, atspindintis šalies verslumo lygį, kyla sparčiau nei pati Lietuvos ekonomika, kuri yra viena greičiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje.
„Lietuvoje verslumo šuolis vyksta dėl objektyvių priežasčių. Augant bendram ekonomikos išsivystymo lygiui ir, svarbiausia, gyventojų perkamajai galiai, atsiveria kur kas daugiau galimybių kurti verslus bei atrasti naujas rinkos nišas. Prie to ženkliai prisideda ir palanki reguliacinė aplinka – pagal verslo reguliavimą esame pirmi tarp visų 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių. Puikus to pavyzdys – įmonę Lietuvoje galima įkurti internetu vos per vieną darbo dieną. Tai leidžia vis daugiau gyventojų drąsiai išbandyti save versle“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausiasis ekonomistas Titas Budreika.
Verslumo šuoliui didelės įtakos turi tai, kad mūsų šalyje dauguma pradedančiųjų verslininkų naudojasi ekspertų patarimais, konsultacijomis ir specialiomis programomis, kurių teikiama nauda padeda jiems paprasčiau įsisteigti, greičiau plėsti veiklą ir įsitvirtinti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose.
Ekonomistas pažymi, kad verslumas Lietuvoje auga ne tik dėl palankių ekonominių sąlygų, bet ir dėl pačių gyventojų ambicijų. Norint būti sėkmingu verslininku, labai svarbu išdrįsti būti svajotoju ir nebijoti didelio neapibrėžtumo, kuris verslo pradžioje yra tiesiog neišvengiamas.
„Lietuviai nuo seno pasižymi verslumu, gebėjimu prisitaikyti ir kurti net neapibrėžtomis sąlygomis. Jie nebijo rizikos, atkakliai tiki savo verslo idėja ir išdrįsta atsisakyti samdomo darbo suteikiamo saugumo tam, kad ją įgyvendintų. Būtent tokių žmonių iniciatyvumas ir ryžtas kuria naujas darbo vietas, skatina ekonomikos augimą ir stiprina valstybės konkurencingumą. Verslininkai yra vienas svarbiausių ekonomikos ir valstybės pamatų“, – sako T. Budreika.
Valstybė aktyviai skatina naujų verslų kūrimąsi. Viena paskatų – naujai įkurtos įmonės pirmaisiais dvejais veiklos metais yra atleidžiamos nuo pelno mokesčio. Reta įmonė pačioje įkūrimo pradžioje veikia pelningai, vis dėlto daugumai įmonių pavyksta greitai pasiekti teigiamą rezultatą, todėl pelno mokesčio lengvata suteikia naudingą finansinį postūmį, leidžiantį uždirbtas lėšas reinvestuoti į tolesnę plėtrą.
EIMIN vyriausiasis ekonomistas įžvelgia dideles Lietuvos pradedančiojo verslo galimybes, kurios leidžia jam turėti globalų mąstymą jau nuo pirmosios dienos. Jo nuomone, Lietuvos rinka yra puiki erdvė testuoti idėjas, o tikroji tokio verslo plėtra reikalauja orientacijos į eksportą ir daug didesnių ambicijų. Įgyvendinant jas, jaunos įmonės gali aktyviai pasinaudoti ministerijos ir jai pavaldžios Inovacijų agentūros verslumo skatinimo programomis.
Inovacijų agentūros teikiamos nemokamos paslaugos pradedančiajam verslui apima platų spektrą: nuo konsultacijų verslo pradžios klausimais iki praktinių įrankių verslo augimui. Konsultacijomis sprendžiamos verslo teisinio reglamentavimo, mokesčių, verslo planavimo, finansavimo, leidimų ir licencijų, reglamentuojamų profesijų ir kiti aktualūs klausimai.
Pradedančiajam verslui ypač naudingi tokie skaitmeniniai įrankiai kaip „Finansavimo priemonių vedlys“, padedantis greičiau rasti tinkamą finansavimą, „Verslo diagnostikos įrankis“ – leidžiantis greitai ir patikimai įvertinti įmonės brandą bei augimo potencialą, taip pat praktinių verslo e. mokymų platforma „Verslo e. Gidas“.
Visoje Lietuvoje veikiančiose, 15-oje aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ taip pat skatinamas jaunų verslų augimas. „Spiečiuose“ galima naudotis konsultacijomis, mentoryste, verslo akceleravimo programomis, dalyvauti mokymuose, renginiuose ir plėsti ryšių tinklą. Planuojama šiais metais įkurti dar 5 naujus „Spiečius“ Lietuvos regionuose. Be to, dalyvaudami „Verslo mentorių tinklo“ projekte pradedantieji verslininkai gauna patyrusių ir įvairių sričių ekspertų patarimų, leidžiančių sėkmingai konkuruoti rinkoje ir plėsti savo veiklą.
Inovacijų agentūra siūlo ir specializuotas programas skirtingoms tikslinėms grupėms. Socialinio verslo kūrėjai gali pasinaudoti mokymais, akceleravimo programa ir verslo bendruomenės renginiais, vyresni nei 50 metų verslininkai – „Sidabrinės ekonomikos akceleratoriumi“, o jaunimui iki 29 metų, turinčiam inovatyvių verslo idėjų, skirta pre-akceleravimo programa „Kickstart Lab“. Šios iniciatyvos padeda įgyti reikiamų žinių, stiprinti kompetencijas ir sparčiau įsitvirtinti rinkoje.
T. Budreika pažymi, kad Lietuvoje veikiančios verslumo skatinimo programos iš esmės keičia pradinės rizikos proporcijas: valstybė yra sukūrusi patogius įrankius verslo pradžiai ir plėtrai, o verslininkams sudaromos galimybės užsiimti verslo vystymu jau nuo pirmosios dienos.
Visa informacija apie Inovacijų agentūros verslumo skatinimo priemones yra prieinama čia.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 667 pradedančiosios iki vienerių metų įmonės, kurių bendra pardavimų apyvarta siekė apie 11,7 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 5,1 mln. eurų. Tarp jų daugiausia buvo mažųjų bendrijų (476 įmonės, 71 proc.), o uždarosios akcinės bendrovės sudarė 150 įmonių (22 proc.).
