Neišvengiamas tėvystė palydovas – rūpestis ir nerimas dėl vaikų saugumo. Augančius vaikus tėvai nori apsaugoti nuo visko – skausmo, nusivylimo, nemalonių patirčių. Nerimas dėl vaikų didėja ir sekant žiniasklaidos naujienas, istorijas socialiniuose tinkluose – gali atrodyti, kad pasaulis vis labiau pilnas pavojų.
Tėvams ir globėjams tikrai ne visuomet paprasta jautriai lydint vaiką augimo kelyje, tuo pačiu leisti jam patirti visas natūralias, vertingas gyvenimo pamokas ir tapti savarankišku.
Šia aktualia tema vaiko teisių gynėjų inicijuotoje diskusijoje savo įžvalgomis dalijasi dviejų vaikų tėtis žurnalistas Gražvydas Muižys, Lietuvos psichologų sąjungos atstovė Asta Jakonienė bei vaiko teisių gynėja Aistė Šiuipienė.
Diskusiją galite stebėti čia .
Gražvydas Muižys: praėjo nemažai laiko, kol įveikiau nuolat lydėjusią baimę dėl savo vaikų
„Vaikus šešerių ar septynerių metų pirmą kartą vienus išleidome į parduotuvę kitoje gatvės pusėje. Tai buvo Nida, aplinka gerai pažįstama ir saugi. Pamenu, matau per langą, kaip jie už rankučių susikibę eina, nors viskas gerai, mano širdis buvo kulnuose. Vėliau jau sekė ir kiti savarankiški vaikų žingsniai“, – dalijasi dabar jau studentų tėtis Gražvydas Muižys.
Vyras kalba, jog metams bėgant išmoko tvarkytis su jį lydėjusiu nerimu dėl pametinukų dukros ir sūnaus, suprato, jog nėra normalu nuolat bijoti, jog vaikams kas nenutiktų. Apie savo jausmus vyras dalijosi ir su psichologu.
Pašnekovas svarsto, kad jis nėra išimtis – kaip ir kiti tėvai yra veikiamas aplinkos spaudimo būti tobulu: „Apie vaikų auginimą, auklėjimą – ekspertų daug. Viešoje erdvėje siūlomos įvairios strategijos, teorijos, tarsi bandai tą viską įgyvendinti ir atliepti, pritaikyti, o per visą tą informacijos gausą ir lazda persilenkia kartais. Reikia laiko susivokti. Tvenkinys kieme neaptvertas – štai tikras ir realus pavojus bent jau mažam vaikui“.
„Dabar suprantu, jog svarbiausia vaiko saugumui yra tvirtas ryšys šeimoje – mūsų vaikai žino, kad gali su mama ir manim kalbėtis atvirai, tai padeda mums atsikratyti perdėtų baimių, o vaikams – išvengti galimų pavojų“, – įsitikinęs G. Muižys. Diskusijoje jis dalijasi ir jautriais momentais iš asmeninio gyvenimo, kurie patvirtino ryšio šeimoje vertę.
Aistė Šiuipienė: visada svarbu, kad tikrojo vaiko balso neužgožtų suaugusiųjų vertinimai
„Kasdien susiduriame su įvairiomis situacijomis, kuomet tėvams ar vaikui prireikia vaiko teisių gynėjai dėmesio. Dėčiau beveik lygybės ženklą tarp atvejų, kai šeimoje vaiko poreikiai užtikrinami nepakankamai ir kai vaikas patiria perteklinį tėvų ar globėjų dėmesį, net spaudimą,“ – Aistė Šiuipienė dalijasi praktine įžvalga.
A.Šiuipienė atskleidžia, kad aiškinantis vaiko teisių pažeidimus, pavyzdžiui, dėl patyčių mokykloje ar įvykusi smurtinio konflikto tarp moksleivių, ne visada paprasta išgirsti patį vaiką. Saugodami vaiką, tėvai nori ir kalbėti už jį, tarsi įsitikinę, jog geriau papasakos, kas nutiko. Visgi įvykio vertinimas iš vaiko pusės, jo išsakomos mintys yra tikresnės.
„Suprantamas tėvų noras apsaugoti vaiką. Bet svarbu leisti kalbėti pačiam vaikui, tik taip galėsime iš tiesų suprasti apie įvykio priežastis, ko reikia vaiko emocinei būsenai palaikyti arba kas paskatino netinkamą elgesį, kaip galima padėti šito išvengti ateityje, kokius sprendimus priimti skubu“, – sako vaiko teisių gynėja.
A.Šiuipienė kviečia daugiau pasitikėti vaikais, jų gebėjimu kritiškai vertinti situacijas. Vaiko teisų gynėjos nuomone, šiandien vaikai labai išprusę, domisi savo teisėmis, puikiai žino, koks elgesys netinkamas bei kur ieškoti pagalbos.
Asta Jakonienė: svarbiausia tėvų atsakomybė yra paruošti vaiką gyvenimui savarankiškai
„Jeigu tėvų užduotis ir tikslas būtų apsaugoti savo vaikus nuo visų be išimties nemalonių patirčių, tai vaikai ir vaikščioti nepradėtų, nes juk eiti pavojinga – galima nugriūti, susižeisti. Esame atsakingi už vaikų saugumą, visgi pagrindinė mūsų atsakomybė – paruošti vaikus gyvenimui savarankiškai“, – akcentuoja psichologė Asta Jakonienė.
Psichologė pastebi, jog vaiko patirtis, pasitikėjimas savimi ir savarankiškumas auga tik vienu būdu: kai jis pats kažką padaro, įveikia, išmoksta, išsprendžia problemą ir pajaučia, jog jam pavyko.
„Ne tada, kai stebuklingas žmogus tėtis ar mama padarė už jį, bet kai „man pačiam pavyko“. Kai vaikas perdėtai saugomas nuo natūralių patirčių, jam siunčiama žinutė, kad „tu nepajėgus“ su visu tuo susitvarkyti. Tai prasčiausia, vaiką nugalinanti žinutė“, – įsitikinusi specialistė.
Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą, psichologės patarimai paprasti. Pavyzdžiui, vaikas jau nori apsiauti batus „pats“, bet tam veiksmui jam dar reikia daugiau laiko. Tad dera susiplanuoti rytą taip, kad vaikas turėtų papildomas 15 minučių pats batą „įveikti“.
„Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais kūdikiui reikia tik saugaus ryšio ir artumo su tėvais. Viskas, ką galima jam duoti tuomet, yra meilė, rūpestis ir buvimas šalia. Apie trečiuosius vaiko gyvenimo metus pasireiškia pirmoji krizė: iki tol nuo suaugusio žmogaus visiškai priklausomas mažylis pradeda psichologiškai atsiskirti, formuojasi vaiko savarankiškumas, vis dažniau girdime: „aš pats“, „aš galiu“, „ne“, „duok man“ ir pan.
Valio, reikia džiaugtis, nes tai yra sveiko vaiko raida. Savarankiškumo ribos vaikui augant turi toliau plėstis. Sėkmingai tėvystei būtina gerai išmanyti vaiko raidos etapus“, – atkreipia dėmesį A. Jakonienė.
Tėvai gali padėti vaikui augti saugiu ir savarankišku:
- Kai kuria ir puoselėja saugų ryšį šeimoje
- Saugo vaiką nuo savo vidinių baimių
- Būna šalia, bet suteikia erdvės vaikui augti
- Pasitiki vaiko gebėjimais priimti sprendimus
- Gerbia ir pripažįsta vaiko nuomonę
- Suteikia vaikui jį įgalinančias patirtis
- Domisi vaiko raidos etapų ypatumais
