Keičiasi Šiaurės Lietuvos darbdavių poreikiai. Tradicinį darbininkiškų profesijų sąrašą regione vis dažniau pildo inžinerijos, vadybos, finansų profesionalai. Jų reikia atliepti sudėtingesnius technologinius ir techninius įmonių reikalavimus.
„Nors regione didžioji darbuotojų paklausos dalis yra susijusi su gamybos, logistikos ir aptarnavimo grandies darbininkiškomis profesijomis, tačiau auga poreikis aukštos kvalifikacijos darbuotojams vadybos, administravimo, finansų, inžinerijos, sveikatos ir socialinės priežiūros srityse“, – pabrėžė Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorė Vaida Ignotienė.
Šiaulių regiono darbo jėgos paklausą vis dar stipriausiai augina ūkio šakos, kurios remiasi senomis pramonės tradicijomis, gamybos tęstinumu ir praktiniu darbu. Šiaurės Lietuvoje ketvirtadalis darbo skelbimų – apdirbamojoje gamyboje (25 proc.), transporto ir saugojimo srityje – 16 proc., statyboje – 10 proc. Taigi daugiau kaip pusę visos darbuotojų paklausos regione kuria trys sektoriai.
Apdirbamojoje gamyboje ryškiausiai išsiskiria maisto pramonė, kurioje vienas didžiausių darbuotojų poreikis – 2025 m. metais šio sektoriaus įmonės pateikė 1,9 tūkst. laisvų darbo vietų, baldų gamybos – 1,3 tūkst., tekstilės – 400, metalo apdirbimo ir metalo konstrukcijų gamybos – 300, medienos produktų ir taros – 300.
Transporto ir saugojimo srityje dominuoja krovininis kelių transportas (4,1 tūkst.), o statybos sektoriuje didžiausia paklausa telkiasi naujų pastatų statyboje (700), pastatų remonte ir renovacijoje (400), elektros tinklų įrengime (300) bei kituose specializuotuose statybos darbuose.
Dar aiškesnį regiono darbo rinkos profilį iliustruoja paklausiausios profesijos. Didžiausias poreikis išlieka tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, pagalbiniams apdirbimo pramonės darbininkams, pardavėjams, virėjams, suvirintojams, pakuotojams, automobilių šaltkalviams ir vairuotojams ekspeditoriams.
Platus specialistų spektras rodo pokyčius žmogiškųjų išteklių srityje – darbdaviai ieško verslo ir logistikos specialistų (pardavimo vadybininkų, buhalterių), techninių ir inžinerinių kompetencijų (statybos, elektros, automatikos inžinierių, konstruktorių, maisto technologų).
Didžiausia laisvų darbo vietų koncentracija ir personalo samda išlieka Šiauliuose – čia per metus vidutiniškai registruojama apie 13 tūkst. darbo vietų. Šiauliai iš kitų savivaldybių labiausiai išsiskiria tuo, kad būtent čia didžiausią darbuotojų paklausos dalį formuoja logistika ir su ja susijusios profesijos.
Mažeikiai – pramoninio ir techninio profilio savivaldybė, kur didesnį svorį turi gamybos ir statybos sektoriai, suvirinimo, metalo apdirbimo ir techninio aptarnavimo darbai. Telšiuose labiau dominuoja statybos, prekybos ir paslaugų sektoriai. Akmenėje – gamyba ir techninė sritis.
Radviliškyje ūkio veiklos šiandien dar gana mišrios, tačiau artimiausiais metais jos gali kisti sparčiausiai. Būtent Radviliškio rajone šiandien ryškiausiai stebimi pokyčiai – čia jau plėtojami keli stambūs projektai – UAB „JPackaging“ gamykla, „Ateities ūkio“ projektas, muziejus „Dingęs štetlas“ ir „Rheinmetall“ investicija. Užimtumo tarnyba su įmonių vadovais ir personalo specialistais analizuoja reikalingo personalo poreikį, organizuojamos darbuotojų atrankos.
Daugiau nei 30 tūkst. darbo ieškančių žmonių tarpininkauta įsidarbinant 2025 m. Šiaulių departamento aptarnaujamoje teritorijoje. Daugiausiai – prekyboje, statyboje, transporto, maitinimo veiklose ir gamyboje, ypač baldų pramonėje.
Šį kovą Šiaulių regione darbdaviai įregistravo daugiau nei 2,7 tūkst. darbo pasiūlymų – 28 proc. daugiau nei vasarį ir 9 proc. daugiau nei prieš metus.
Visoje šalyje kovą paskelbta 15,4 tūkst. laisvų darbo vietų – 45,8 proc. daugiau nei vasarį. Tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per pastarąjį pusmetį. Pernai tuo pačiu metu laisvų darbo vietų skaičius didėjo 25,1 proc.
