Baltijos šalių ekonomika. Lapkritis

Artėjant 2026 m. pabaigai, Baltijos šalių ekonomikos yra tvirtesnės nei bet kada nuo 2022 m. energijos kainų šoko. 2026 m. II ketvirtį Lietuvos BVP per metus padidėjo 3,9 proc. (sparčiausiai per 2,5 metų), o Latvijos – 3,5 proc. (sparčiausiai per ketverius metus); abi šalys pateko tarp šešių sparčiausiai augančių ES ekonomikų (euro zonos BVP padidėjo 1,2 proc.). Estijos ekonomika auga jau aštuntą ketvirtį iš eilės (I ketvirtį – 2,7 proc., II ketvirtį – 1,8 proc.). Augimą lemia vidaus paklausa: darbo užmokestis didėja 4–10 proc. ir lenkia infliaciją, mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje pasiekė rekordinį lygį, o Latvijoje – aukščiausią per 18,5 metų. Be to, Lietuvoje nuo balandžio atsiimamos antrosios pakopos pensijų santaupos akivaizdžiai paspartino automobilių, baldų ir buitinių ilgalaikio vartojimo prekių pirkimą.

Apdirbamojoje gamyboje įvyko lūžis. Rugpjūtį Lietuvos ir Latvijos apdirbamosios gamybos apimtys pasiekė rekordinį lygį: pagal šešių mėnesių tendenciją jos per metus padidėjo atitinkamai 6,7 ir 6,4 proc. Estijoje gamybos apimtys vis dar maždaug 2 proc. mažesnės nei prieš metus, tačiau nuosmukis sustojo, o pramonės pasitikėjimas pagrindinėse regiono eksporto rinkose yra geriausias per trejus metus. Pramonę dabar labiau riboja kaštai nei paklausa. Karas Irane šį rudenį sukėlė antrąją energijos kainų bangą: degalai yra 35–41 proc. brangesni nei prieš metus, o dujų kainos Europoje išaugo daugiau nei dvigubai. Pažeidžiamiausia – Lietuva, kurioje infliacija pasiekė 6,1 proc., t. y. aukščiausią lygį per trejus metus. Latviją (infliacija 3,0 proc.) ir Estiją (3,1 proc.) apsaugo mažėjančios maisto kainos, o energijos brangimas iki šiol niekur neišplito į neenergetinių pramonės prekių kainas.

Rugsėjį atnaujinę prognozes, padidinome Latvijos (iki 2,2 proc.) ir Estijos (iki 2,3 proc.) 2026 m. BVP augimo prognozes, Lietuvos prognozės (2,9 proc.) nekeitėme, o visų trijų šalių 2026 m. infliacijos prognozes sumažinome (Lietuvos – iki 5,3 proc., Latvijos ir Estijos – iki 3,6 proc.).

Lietuva

Lietuva išlieka regiono augimo lydere. 2026 m. I ketvirtį BVP per metus padidėjo 2,8 proc., o II ketvirtį – 3,9 proc. Tai sparčiausias augimas nuo 2023 m. IV ketvirčio ir penktas sparčiausias ES tą ketvirtį. Ekonomika auga jau tryliktą ketvirtį iš eilės, o vidutinis augimo tempas per pastaruosius dvejus metus siekia beveik 3 proc. Augimą skatina platus realiųjų pajamų atsigavimas, rekordinės apdirbamosios gamybos apimtys ir paslaugų sektorius, kuriam sekasi geriausiai per kelerius metus.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis (6 mėnesių vidurkis) rugsėjį smuktelėjo iki −7,0 – jis atitinka ilgalaikį vidurkį, tačiau yra žemiausias per dešimt mėnesių. Silpsta į ateitį orientuoti apklausos rodikliai: gamybos lūkesčiai yra prasčiausi per 1,5 metų, o eksporto užsakymai – per penkis mėnesius. Praeitį atspindintys rodikliai, priešingai, tvirti: pastarojo meto gamyba ir bendras užsakymų portfelis yra geriausi per ketverius metus, o užimtumo lūkesčiai gerokai viršija įprastą lygį. Pagamintos produkcijos atsargos yra didžiausios per 2,5 metų, o pardavimo kainų lūkesčiai (15,0) – aukščiausi per 3,5 metų ir daugiau nei dvigubai viršija ilgalaikį vidurkį. Apklausa rodo, kad pramonės įmonės šiuo metu turi daug darbo ir perkelia energijos kaštus į kainas, tačiau mažiau pasitiki būsima eksporto paklausa.

Faktiniai duomenys yra geresni. Apdirbamosios gamybos (be naftos perdirbimo) apimtys rugpjūtį pasiekė rekordinį lygį: pagal šešių mėnesių tendenciją jos per metus padidėjo 6,7 proc. – sparčiausiai per 1,5 metų (sausį – 0,1 proc.). Maisto produktų, plastiko gaminių, elektronikos ir „kitos gamybos“ apimtys yra rekordinės, medienos ir baldų – didžiausios per ketverius metus. Silpnosios vietos yra struktūrinės – tekstilės, odos (rekordiškai mažos apimtys), farmacijos ir chemijos pramonė, o mašinų ir įrangos gamyba (−4,9 proc.) yra vienintelis ciklinis sektorius, kurio veikla silpsta. Suskirsčius sektorius pagal jautrumą makroekonominiams veiksniams, matyti, kad cikliniai sektoriai auga 5,2 proc. (prieš šešis mėnesius augimo nebuvo). Energijai imlių sektorių gamyba, prieš šešis mėnesius mažėjusi 5,9 proc., dabar auga 2,6 proc.; nuo liepos šis rodiklis teigiamas pirmą kartą nuo karo Irane pradžios. Tai rodo, kad pavasario energijos kainų šuolis pakenkė mažiau, nei baimintasi, nors naujas dujų ir elektros kainų kilimas išlieka rizika. Gynybai jautrūs sektoriai auga 9,5 proc., daugiausia elektronikos (+22 proc.) dėka – tai ilgalaikė atrama, kurią užtikrina ginkluotės stiprinimo ciklas.

Darbo užmokesčiui jautrios, darbui imlios pramonės šakos labiausiai nukenčia nuo sparčiausio regione darbo užmokesčio augimo (darbo sąnaudos II ketvirtį padidėjo 9,6 proc.). Tekstilės (−7,9 proc.) ir odos (−19,8 proc., rekordiškai mažos apimtys) gamyba traukiasi, nes gamintojai praranda kainų konkurencingumą, drabužių gamyba auga tik nuo itin žemo lygio, o baldų gamyba (+7,6 proc.) rodo, kad darbui imlūs sektoriai vis dar gali augti, jei yra integruoti į Skandinavijos ir Vokietijos mažmeninės prekybos tinklų tiekimo grandines. Keturių darbo užmokesčiui jautrių sektorių apimtys vidutiniškai mažėja 3,0 proc. – tiek pat, kiek prieš metus, – taigi spaudimas yra užsitęsęs, bet nestiprėja.

Pramonės pasitikėjimas pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose nuosekliai gerėja jau pusantrų metų. Pagal Lietuvos eksporto struktūrą svertinis trijų ES rinkų pramonės pasitikėjimo rodiklis pakilo nuo žemiausio lygio −13,3 (2025 m. vasarį) iki −4,2 (2026 m. rugsėjį) – tai geriausias rezultatas per trejus metus; per dvylika mėnesių eksporto užsakymų vertinimai pagerėjo daugiau nei aštuoniais punktais, o gamybos lūkesčiai – daugiau nei šešiais. Gerėjimą labiausiai lemia mažesnės, labiau ciklinės rinkos: Nyderlandų rodikliai yra geriausi per ketverius metus, Švedijos – per 3,5 metų. Vokietija atsigauna, bet apie pakilimą kalbėti dar anksti: pramonės pasitikėjimas yra geriausias per trejus metus, užsakymų portfelis, eksporto užsakymai ir gamybos lūkesčiai – geriausi per kelerius metus, tačiau rodiklis vis dar gerokai žemesnis už ilgalaikį vidurkį, o užimtumo lūkesčiai išlieka labai neigiami. Bendras vardiklis – kainos: visose šiose rinkose pardavimo kainų lūkesčiai yra aukščiausi per 3,5 metų. Tai leidžia Lietuvos tiekėjams perkelti kaštus į kainas, tačiau kartu rodo, kad Europos pramonė įžengia į aukštesnių kainų ir griežtesnių finansavimo sąlygų laikotarpį

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis (6 mėnesių vidurkis) rugsėjį siekė +4,4 – jis viršija ilgalaikį vidurkį, tačiau yra žemiausias per dešimt mėnesių. Pastarojo meto pardavimai yra mažiausi per dešimt mėnesių, užsakymai tiekėjams – per dvejus metus. Tuo pat metu veiklos lūkesčiai išlieka geresni už vidurkį, o kainų lūkesčiai sumažėjo iki žemiausio lygio per aštuonis mėnesius. Nors paklausa išlieka tvirta, prekybininkų maržas spaudžia didesni kaštai.

Faktiniai duomenys gerokai geresni, nei rodo prekybininkų nuotaikos. Mažmeninės prekybos (be degalų) apimtys rugpjūtį pasiekė rekordinį lygį: jos per metus padidėjo 8,3 proc. – sparčiausiai per 4,5 metų. Maisto prekių parduotuvių apimtys auga 2,4 proc. (sparčiausiai per 1,5 metų, prie to prisidėjo mažėjančios maisto kainos), ne maisto prekių – 12,4 proc. Automobilių pardavimas išaugo 34,4 proc. – sparčiausiai per penkerius metus. Geriausiai sekasi automobilių, medicinos prekių (+31 proc.), kitų nespecializuotų parduotuvių (+25 proc.), juvelyrinių dirbinių (+21 proc.), prekybos internetu (+17 proc.) ir baldų (+13 proc.) segmentams. Prasčiausiai sekasi spaudos, kepinių ir tabako parduotuvėms bei prekyvietėms (tai lemia struktūriniai prekybos kanalų pokyčiai), taip pat transporto priemonių techninės priežiūros (−10,6 proc.) ir degalinių (−1,3 proc.) segmentams, kur apimtis mažina aukštos degalų kainos.

Pensijų reformos poveikis ryškiausias cikliniuose ir palūkanų normoms jautriuose segmentuose. Ciklinių segmentų apimtys auga 13,9 proc. (prieš tris mėnesius – 9,0 proc.), o palūkanų normoms jautrių segmentų (automobilių, baldų, buitinės technikos, statybinių ir namų remonto prekių) – 17,1 proc. (prieš šešis mėnesius – 5,0 proc.). Tai įspūdinga, turint omenyje, kad EURIBOR šiemet pakilo daugiau nei puse procentinio punkto. Geriausiai tai iliustruoja pensijų reformai jautrių segmentų grupė: jos augimas buvo lėčiausias vasarį (5,2 proc.), kovą šiek tiek paspartėjo, o nuo balandžio, kai kaupiantieji gavo pirmąsias iš antrosios pakopos atsiimtas lėšas, ryškiai įsibėgėjo ir kas mėnesį spartėdamas liepą pasiekė 14,9 proc. Šių lėšų dar nepritrūko: ketinimai įsigyti brangių prekių yra didžiausi per 4,5 metų, o taupymo lūkesčiai – rekordiniai.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis (6 mėnesių vidurkis) rugsėjį siekė −0,4 – tai beveik neutralus lygis, gerokai aukštesnis už ilgalaikį vidurkį (−5,5) ir aukščiausias per penkis mėnesius. Namų ūkių savo finansinės padėties vertinimas yra geriausias per 1,5 metų, o vartotojų neapibrėžtumas – rekordiškai mažas (duomenys renkami nuo 2021 m.). Tokias nuotaikas paremia ir esminiai ekonomikos rodikliai: darbo sąnaudos II ketvirtį padidėjo 9,6 proc. (sparčiausiai Baltijos šalyse), o infliacija siekė 6,1 proc., todėl realiosios pajamos vis dar auga maždaug 3 proc.; nedarbo lygis sumažėjo iki 6,4 proc. Išlyga – bendras makroekonominis vaizdas: lūkesčiai dėl šalies ekonomikos išlieka gerokai prastesni už vidurkį, o kainų lūkesčiai yra aukšti. Vartotojai gerai vertina savo finansinę padėtį, tačiau nerimauja dėl energijos kainų ir geopolitinės situacijos.

Statybos pasitikėjimo rodiklis (6 mėnesių vidurkis) rugsėjį siekė −5,5 – tai aukščiausias lygis per 18,5 metų, daug aukštesnis už ilgalaikį vidurkį (−22,3). Užsakymų portfelis taip pat didžiausias per 18,5 metų, net 37 proc. įmonių (rekordinis rodiklis) nurodo, kad jų veiklos neriboja jokie veiksniai, o nepakankamą paklausą nurodo tik 16,5 proc. įmonių – mažiausiai per ketverius metus ir mažiau nei pusė įprasto lygio. Ribojantys veiksniai persikėlė į pasiūlos pusę: kainų lūkesčiai (40,6) yra aukščiausi per 3,5 metų, o darbuotojų trūkumas – didžiausias per metus. Faktiniai duomenys patvirtina būsto statybos lemiamą pakilimą: pagal keturių ketvirčių tendenciją pradėtų statyti būstų skaičius yra rekordinis (+37,9 proc. per metus, vien II ketvirtį – +19,8 proc.), daugiausia dėl daugiabučių (+54 proc.), o pradedamų statyti negyvenamųjų pastatų skaičiaus augimas lėtėja (+5,1 proc. pagal tendenciją, vien II ketvirtį – −26 proc.), nes mažėja pramonės ir komercinių projektų. Būsto statybą skatina daugiau nei 7 proc. didėjančios būsto kainos, atsiimamos pensijų santaupos ir vis dar nuosaikios būsto paskolų palūkanos, o aukštesnis EURIBOR ir energijos kaštai stabdo privačius komercinius projektus.

Infliacija Lietuvoje yra didžiausia regione ir vis dar spartėja: bendroji infliacija nuo 2,8 proc. sausį padidėjo iki 6,1 proc. rugsėjį (aukščiausias lygis per trejus metus) ir, kitaip nei Latvijoje bei Estijoje, dar nepradėjo mažėti. Energija per metus pabrango 33,0 proc.: po rugsėjo naftos kainų šuolio degalai pabrango 40,2 proc., o šilumos energija – 39,8 proc., nes kainų šokas persidavė į reguliuojamus centralizuoto šilumos tiekimo tarifus; su būstu susijusios kainos padidėjo 15,0 proc., transporto kainos – 17,7 proc. Antrasis veiksnys – vidinis: darbo sąnaudoms augant beveik 10 proc., paslaugų infliacija paspartėjo iki 6,9 proc., todėl grynoji infliacija padidėjo nuo 2,5 proc. sausį iki 3,9 proc. Kainų kilimą atsveria maisto produktai, kurių kainų pokytis nuo +4,8 proc. sausį perėjo į defliaciją (−1,8 proc.), ir prekės: neenergetinių pramonės prekių (+0,8 proc.) bei baldų ir namų apyvokos reikmenų (+1,2 proc.) kainos rodo, kad energijos kainų šokas į jas neišplito. Šokas perduodamas per šildymo sąskaitas, degalus ir darbo užmokestį, o ne per pramonės prekių kainas.

Atnaujintose rugsėjo prognozėse Lietuvos BVP augimas 2026 m. numatomas 2,9 proc., 2027 m. – 2,2 proc.; palyginti su birželio prognozėmis, abu rodikliai nepakito. Nedarbo lygis 2026 m. turėtų siekti 6,8 proc., 2027 m. – 6,6 proc., o darbo užmokestis turėtų didėti atitinkamai 7,5 ir 6,5 proc.; šių prognozių taip pat nekeitėme. 2026 m. infliacijos prognozę sumažinome 0,5 proc. p. – iki 5,3 proc. (birželio prognozė – 5,8 proc.), o 2027 m. prognozės (3,4 proc.) nekeitėme. 2026 m. nekilnojamojo turto kainų augimo prognozę padidinome 0,4 proc. p. – iki 7,5 proc. (birželio prognozė – 7,1 proc.), 2027 m. – 0,1 proc. p., iki 7,1 proc. (birželio prognozė – 7,0 proc.).

1 lentelė. Lietuva – 2026–2027 m. makroekonominės prognozės: 2026 m. rugsėjo ir birželio prognozių palyginimas

Šaltinis: banko „Citadele“ makroekonominiai scenarijai, 2026 m. rugsėjo bazinis scenarijus („Macro FC baseline and adverse“). 2025 m. – įvertis / faktiniai duomenys. Visos 2028–2029 m. prognozės pateikiamos duomenų faile. 

Perspektyvos. Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti, tačiau ir 2027 m. išlikti sparčiausias regione. Apdirbamosios gamybos apimtys pagal šešių mėnesių tendenciją turėtų toliau didėti maždaug 3–5 proc. (vasarą – 6–7 proc.); jas rems tvirtas užsakymų portfelis, gyvybingos eksporto rinkos ir gynybos sektoriaus paklausa. Mažmeninė prekyba turėtų išlikti tvirta, nors aukščiausią tašką jau praėjo: jos augimas turėtų sulėtėti iki maždaug 4–6 proc., nes energijos sąskaitos, aukšta infliacija ir kylantis EURIBOR silpnins realiojo darbo užmokesčio augimo ir atsiimamų pensijų santaupų teikiamą postūmį. Statybos sektorių palaikys rekordinis planuojamų būsto projektų portfelis ir investicijos į infrastruktūrą, nors kylantys kaštai ir būsto paskolų palūkanos 2027 m. antrąjį pusmetį, tikėtina, sulėtins naujų projektų pradžią. Jei energijos kainos visą žiemą išliks aukštos, vyraus neigiamos rizikos.

Latvija

Latvijos ekonomikos atsigavimas įgavo pagreitį. 2026 m. I ketvirtį BVP per metus padidėjo 2,9 proc., o II ketvirtį – 3,5 proc. Tai sparčiausias augimas per ketverius metus ir šeštas sparčiausias ES tą ketvirtį. Taip galutinai įveiktas 2023–2024 m. nuosmukis: ekonomika auga jau devintą ketvirtį iš eilės, augimas nuosekliai spartėja, o II ketvirtį jo tempas buvo beveik tris kartus didesnis nei euro zonoje. Po mūsų rugpjūčio apžvalgos Eurostatas Latvijos BVP augimo duomenis patikslino didėjimo linkme.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis (6 mėnesių vidurkis) rugsėjį siekė −3,6 – tai aukščiausias lygis per ketverius metus, gerokai viršijantis ilgalaikį vidurkį. Pastarojo meto gamyba yra stipriausia per 7,5 metų, užsakymų portfelis – geriausias per ketverius metus, eksporto užsakymai viršija įprastą lygį, o neapibrėžtumas – mažiausias per penkerius metus. Susilpnėjo du rodikliai: gamybos lūkesčiai yra prasčiausi per dešimt mėnesių, o pagamintos produkcijos atsargos – didžiausios per septynerius metus, todėl tikėtina, kad atsargos bus šiek tiek mažinamos. Pardavimo kainų lūkesčiai (15,4) sumažėjo iki žemiausio lygio per penkis mėnesius, tačiau vis dar gerokai viršija normą: Latvijos pramonė energijos kainų šoką į savo kainas perkelia ne taip agresyviai kaip kaimyninių šalių pramonė.

Apdirbamosios gamybos apimtys rugpjūtį pasiekė rekordinį lygį: pagal šešių mėnesių tendenciją jos padidėjo 6,4 proc. – sparčiausiai per aštuonis mėnesius. Augimas sutelktas eksportui orientuotose nišose: metalo gaminių (+22 proc., rekordinis lygis), chemijos produktų (+20 proc., aukščiausias lygis per 4,5 metų), elektronikos (+20 proc.), mašinų ir įrangos (+14 proc.), plastiko gaminių (+12 proc., rekordinis lygis) ir maisto produktų (+8 proc., rekordinis lygis) gamyboje. Augimą stabdo gėrimų (−24 proc.), popieriaus ir motorinių transporto priemonių gamyba, taip pat didelis medienos sektorius, kurio apimtys nekinta, – tai dera su vis dar silpna Europos statybos sektoriaus paklausa. Tekstilės ir kitų transporto priemonių gamybos duomenyse yra statistinių lūžių, todėl šie sektoriai į sektorių grupes neįtraukti. Suskirsčius sektorius pagal jautrumą makroekonominiams veiksniams, matyti, kad cikliniai sektoriai auga 5,8 proc. – tai vis dar solidus, nors ir lėtesnis nei prieš šešis mėnesius (8,8 proc.), tempas. Energijai imlių sektorių augimas dėl chemijos ir pagrindinių metalų gamybos paspartėjo nuo 0,7 iki 7,0 proc. – šie gamintojai greitai prisitaikė prie pavasario energijos kainų šoko. Gynybai jautrūs sektoriai (metalo gaminių gamyba, elektronika, mašinų ir įrangos remontas) auga 12 proc. – jie yra akivaizdžiausi Europos ginkluotės stiprinimo laimėtojai.

Darbo užmokesčiui jautrių sektorių padėtis geresnė nei Lietuvoje, ir tai dera su lėčiausiu regione darbo sąnaudų augimu (+4,1 proc. II ketvirtį): drabužių (+5,1 proc.) ir baldų (+7,5 proc.) gamyba auga, o aiškiai mažėja tik odos gamyba (−8,9 proc.). Todėl, neįskaitant tekstilės (dėl statistinio lūžio), darbui imlių sektorių grupė auga maždaug 1 proc. – tai ne augimo variklis, tačiau ir nebe stabdys, kokiu ji buvo, kai darbo užmokestis augo dviženkliais tempais. Latvijos kaštų konkurencingumas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, pagerėjo, o baldų gamybai naudingas Švedijos ekonomikos pakilimas.

Pramonės pasitikėjimas pagrindinėse Latvijos eksporto rinkose gerėja panašiai, tačiau nuo žemesnio lygio. Pagal Latvijos eksporto struktūrą svertinis Vokietijos, Švedijos ir Lenkijos pramonės pasitikėjimo rodiklis pakilo nuo −16,8 (2025 m. vasarį) iki −7,9 (2026 m. rugsėjį) – tai geriausias rezultatas per trejus metus; per metus eksporto užsakymų vertinimai pagerėjo aštuoniais punktais, o gamybos lūkesčiai – beveik šešiais. Tačiau sudėtinis rodiklis tebėra trimis punktais žemesnis už ilgalaikį vidurkį, nes Vokietijos ir Lenkijos rodikliai išlieka prasti. Stipriausia rinka – Švedija: jos pramonės pasitikėjimas yra aukščiausias per 3,5 metų, o gamybos lūkesčiai – geriausi per ketverius metus, ir tai remia Latvijos medienos, metalo gaminių ir mašinų eksportą. Vokietijos apklausos rezultatai yra geriausi per trejus metus, tačiau vis dar gerokai prastesni už ilgalaikį vidurkį, todėl teigiamas poveikis yra realus, bet nedidelis. Lenkija atsilieka: jos rodiklis žemesnis už vidurkį ir žemiausias per šešis mėnesius. Kaip ir Lietuvos atveju, visose šiose rinkose pardavimo kainų lūkesčiai yra aukščiausi per 3,5 metų. Be to, ECB dukart padidinus palūkanų normas, pakilo EURIBOR, todėl eksportuotojų klientų finansavimo sąlygos griežtėja.

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis (6 mėnesių vidurkis) rugsėjį siekė +2,1 – jis šiek tiek žemesnis už ilgalaikį vidurkį ir žemiausias per dvejus metus. Pastarojo meto pardavimai yra mažiausi per metus, o lūkesčiai – prastesni už įprastus; kainų lūkesčiai mažėja kiekvieną mėnesį nuo gegužės, o neapibrėžtumas yra rekordiškai mažas. Prekybininkai nesijaudina – jie tiesiog nemato, kad augimas spartėtų.

Faktiniai duomenys patvirtina, kad prekyba stabilizavosi aukštame lygyje. Mažmeninės prekybos (be degalų) apimtys rugpjūtį pagal šešių mėnesių tendenciją per metus padidėjo 4,1 proc., o indeksas pasiekė aukščiausią lygį per 18,5 metų. Pasikeitė augimo struktūra: maisto prekių parduotuvių apimtys auga 2,7 proc. (sparčiausiai per 5,5 metų), nes maisto kainos sumažėjo beveik 5 proc., o ne maisto prekių prekybos apimtys (+5,1 proc.) yra rekordinės, tačiau auga lėčiausiai per vienuolika mėnesių. Pirmauja prekybos internetu (+11 proc.), sporto prekių ir žaislų (+11 proc.), baldų ir tekstilės (+7 proc.), vaistinių (+7 proc.) bei statybinių ir namų remonto prekių (+7 proc.) segmentai. Knygų ir spaudos (−16 proc.), naudotų prekių parduotuvių, prekyviečių ir juvelyrinių dirbinių prekybos apimtys mažėja, o drabužių (+2 proc.) ir buitinės technikos (+5 proc.) prekybos augimas sulėtėjo. Ciklinių segmentų (4,6 proc.) ir palūkanų normoms jautrių segmentų (6,4 proc.) augimas pamažu lėtėja – tai dera su kylančiu EURIBOR ir lėčiausiu Baltijos šalyse darbo užmokesčio augimu.

Būtent tai ir yra pagrindinis makroekonominis veiksnys: darbo sąnaudos II ketvirtį padidėjo tik 4,1 proc., o infliacija siekė 3,0 proc., taigi realiosios pajamos išaugo maždaug 1 proc. To pakanka vartojimui palaikyti, bet ne paspartinti; nedarbo lygis išlieka stabilus (6,9 proc.). Vartotojų pasitikėjimo rodiklis (−12,9) šiek tiek žemesnis už ilgalaikį vidurkį, nors ir aukščiausias per keturis mėnesius: namų ūkių savo finansinės padėties ir šalies ekonomikos vertinimai yra prasčiausi per metus, tačiau juntama infliacija – mažiausia per penkerius metus, o ketinimai pirkti didėja. Latvijos vartotojai atsargūs, tačiau vartojimo nemažina.

Latvijos statybos sektorius yra vėlyvojoje ciklo fazėje. Pasitikėjimo rodiklis (6 mėnesių vidurkis) rugsėjį siekė −8,5 – jis vis dar gerokai aukštesnis už ilgalaikį vidurkį (−19,0), tačiau yra žemiausias per metus. Užsakymų portfelis, pastarojo meto veikla ir užimtumo lūkesčiai – prasčiausi per pastaruosius 1–1,5 metų, nepakankamą paklausą nurodančių įmonių dalis išaugo iki 31 proc. (didžiausia per metus), o kainų lūkesčiai (43,8) – aukščiausi per 3,5 metų. Pradėtų statyti pastatų duomenys dar prastesni: II ketvirtį naujų pradėtų statyti pastatų skaičius per metus sumažėjo 29 proc., o keturių ketvirčių tendencija (−12,2 proc.) – prasčiausia per devynerius metus. Mažėja pradedamų statyti vienbučių namų (−12 proc.) ir negyvenamųjų pastatų (−20,5 proc., žemiausias lygis nuo 2003 m., daugiausia dėl pramonės ir sandėlių projektų) skaičius, o pradėtų statyti daugiabučių padaugėjo 39 proc. – jų skaičius didžiausias per 18 metų. ES fondų lėšomis finansuojamų projektų portfelis mažėja, o dėl aukštesnių palūkanų normų ir statybos kainų atidedami privatūs projektai; veiklą plečia tik daugiabučių vystytojai, reaguodami į 6 proc. didėjančias būsto kainas.

Latvijos infliacija energijos kainų šoko metu išliko stebėtinai stabili: sausį – 2,9 proc., gegužę – didžiausia (3,5 proc.), rugsėjį – 3,0 proc. Du veiksniai atsveria vienas kitą. Rugsėjį energija per metus pabrango 17,2 proc. (degalai +35,4 proc., dujos +16,8 proc., šiluma +9,1 proc.), todėl su būstu susijusios kainos padidėjo 7,3 proc., o transporto kainos – 12,8 proc. Tačiau maisto kainų metinis pokytis nuo balandžio kas mėnesį mažėjo ir pasiekė −4,8 proc. – tai giliausia maisto defliacija Baltijos šalyse. Grynoji infliacija sumažėjo iki 2,9 proc., nes, darbo užmokesčiui augant lėčiausiai regione, paslaugų infliacija sulėtėjo nuo 5,0 iki 4,3 proc. Restoranų (+3,2 proc.), keleivinio transporto ir lėktuvų bilietų kainos liudija, kad degalų kaštai perkeliami ribotai, o pramonės prekių (+1,1 proc.) bei baldų ir namų apyvokos reikmenų (+1,8 proc.) kainų pokyčiai rodo, kad karo Irane poveikis į neenergetinių prekių kainas neišplito.

Atnaujindami prognozes rugsėjį, Latvijos 2026 m. BVP augimo prognozę padidinome 0,4 proc. p. – iki 2,2 proc. (birželio prognozė – 1,8 proc.), o 2027 m. prognozės (2,3 proc.) nekeitėme. Nedarbo lygis 2026 m. turėtų siekti 6,5 proc., 2027 m. – 6,3 proc.; abi prognozės nepakito. 2026 m. infliacijos prognozę sumažinome 0,4 proc. p. – iki 3,6 proc. (birželio prognozė – 4,0 proc.), 2027 m. – 0,2 proc. p., iki 3,3 proc. (birželio prognozė – 3,5 proc.). 2026 m. darbo užmokesčio augimo prognozę padidinome 0,1 proc. p. – iki 6,5 proc. (birželio prognozė – 6,4 proc.), o 2027 m. prognozės (6,0 proc.) nekeitėme. 2026 m. nekilnojamojo turto kainų augimo prognozę padidinome 0,7 proc. p. – iki 6,1 proc. (birželio prognozė – 5,4 proc.), 2027 m. – 0,8 proc. p., iki 6,2 proc. (birželio prognozė – 5,4 proc.).

2 lentelė. Latvija – 2026–2027 m. makroekonominės prognozės: 2026 m. rugsėjo ir birželio prognozių palyginimas

Šaltinis: banko „Citadele“ makroekonominiai scenarijai, 2026 m. rugsėjo bazinis scenarijus („Macro FC baseline and adverse“). 2025 m. – įvertis / faktiniai duomenys. Visos 2028–2029 m. prognozės pateikiamos duomenų faile. 

Perspektyvos. Latvijos ekonomikos atsigavimas turėtų tęstis, tačiau skirtumai tarp sektorių didės. Apdirbamosios gamybos padėtis prieš žiemą Latvijoje yra geriausia iš visų Baltijos šalių. Tikimės, kad iki 2027 m. pradžios gamybos apimtys pagal šešių mėnesių tendenciją didės 3–5 proc., t. y. lėčiau nei dabar (6,4 proc.), nes bus mažinamos didelės atsargos. Mažmeninė prekyba ne pasiekė piką, o stabilizavosi aukštame lygyje: jos apimtys turėtų didėti 3–4 proc., tačiau kylantis EURIBOR lėtins palūkanų normoms jautrių segmentų augimą. Statybos sektorius – išimtis: kadangi pradedamų statyti pastatų skaičius yra mažiausias per devynerius metus, o užsakymų mažėja, tikimės, kad 2027 m. statybos apimtys šiek tiek sumažės, nors nuosmukį švelnins daugiabučių statyba ir ES lėšomis finansuojami infrastruktūros projektai. Pagrindinės neigiamos rizikos – energijos kainos ir silpnesnė Lenkijos paklausa.

Estija

Estijos ekonomika iš tiesų atsigauna, o augimas apima vis daugiau sričių. 2026 m. I ketvirtį BVP per metus padidėjo 2,7 proc. (sparčiausiai nuo 2022 m. I ketvirčio), o II ketvirtį – 1,8 proc.; tai jau aštuntas augimo ketvirtis iš eilės po trejų prarastų metų. Pagal II ketvirčio augimą Estija buvo ES viduryje (dalijosi 13-ąja vieta), tačiau augo sparčiau nei euro zona. Kadangi Estijos ekonominių nuotaikų apklausos rezultatai šiuo metu neskelbiami, šioje dalyje remiamasi faktiniais duomenimis ir pagrindinių Estijos eksporto rinkų apklausomis.

Estijos apdirbamosios gamybos nuosmukis sustojo, tačiau augimas dar neprasidėjo. Rugpjūtį gamybos apimtys  buvo 1,8 proc. mažesnės nei prieš metus – tai geriau nei liepą, kai buvo pasiektas žemiausias taškas (−2,2 proc.). Liepos (+1,0 proc.) ir rugpjūčio (+1,2 proc.) mėnesiniai rodikliai pirmą kartą nuo sausio viršijo praėjusių metų lygį. Silpnos išlieka tradicinės, energijos kainoms ir statybos sektoriui jautrios šakos – popieriaus (−9 proc., žemiausias lygis per 2,5 metų), skalūnų alyvos (−16 proc., žemiausias lygis per penkerius metus), tekstilės, baldų ir maisto produktų (−3,6 proc., padėtis gerėja) gamyba. Naujesnės, didesnę pridėtinę vertę kuriančios veiklos, priešingai, auga: farmacijos produktų (+26 proc., rekordinis lygis), pagrindinių metalų (+14 proc., aukščiausias lygis per ketverius metus), mašinų ir įrangos (+11 proc., aukščiausias per 3,5 metų), transporto priemonių (+10 proc.) ir elektros įrangos (+6 proc., aukščiausias per 4,5 metų) gamyba. Ciklinių sektorių grupė auga 4,3 proc. (prieš tris mėnesius – 0,5 proc.), energijai imlių sektorių apimtys nekinta, o gynybai jautrių sektorių grupės rezultatus prastina tik nepastovūs mašinų ir įrangos remonto duomenys.

Darbo užmokesčiui jautrios pramonės šakos tebepatiria spaudimą: tekstilės (−8,2 proc.), drabužių (−2,4 proc.) ir baldų (−5,2 proc.) gamyba mažėja, o keturių darbui imlių sektorių apimtys vidutiniškai traukiasi 3,3 proc. Vis dėlto tai gerokai geriau nei prieš šešis mėnesius (−8,6 proc.), kai smarkiai smuko odos pramonė. Po dviženklio augimo 2023 m. darbo sąnaudos vis dar didėja 6,5 proc. per metus, ir šie sektoriai daugiausia pozicijų užleido konkurentams, kurių kaštai mažesni. Jų stabilizavimasis priklauso nuo Suomijos ir Švedijos baldų bei mažmeninės prekybos rinkų, kurios dabar atsigauna.

Ateities perspektyvos labiausiai priklauso nuo eksporto rinkų, o čia naujienos geriausios per kelerius metus. Pagal eksporto struktūrą svertinis penkių pagrindinių Estijos eksporto rinkų pramonės pasitikėjimo rodiklis pakilo nuo −13,2 (2023 m. gruodį) iki −1,4 (2026 m. rugsėjį). Tai geriausias rezultatas per 3,5 metų; be to, kitaip nei Lietuvos ir Latvijos atveju, rodiklis jau viršija ilgalaikį vidurkį. Per metus eksporto užsakymų vertinimai pagerėjo dešimčia punktų, o gamybos lūkesčiai daugiau nei padvigubėjo. Suomijoje, kuri yra kur kas didžiausia Estijos eksporto rinka, vyksta platus pakilimas: jos ekonominių nuotaikų rodiklis (ESI) ir pramonės pasitikėjimas yra aukščiausi per ketverius metus, pastarojo meto gamyba – stipriausia per penkerius metus, užsakymų portfelis – geriausias per 3,5 metų, o užimtumo lūkesčiai – geriausi per ketverius metus. Pakilimas apima ne tik pramonę, bet ir vidaus rinką: Suomijos mažmeninės prekybos pasitikėjimas yra aukščiausias per aštuonerius metus, statybos – per ketverius metus. Tai paprastai didina Estijos statybinių medžiagų, baldų, maisto produktų ir tarpinių prekių paklausą. Švedijos ir Nyderlandų rodikliai taip pat geriausi per kelerius metus, o Vokietijos apklausos rezultatai – geriausi per trejus metus, nors Lenkijos pramonė išlieka silpna. Rugsėjį elektros kaina Estijos kainų zonoje vidutiniškai siekė 75 EUR/MWh (Lietuvoje ir Latvijoje – 108 EUR/MWh), todėl mažėja kaštų atotrūkis, 2023–2025 m. kenkęs Estijos pramonei.

Estijos mažmeninė prekyba gerėja sparčiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rugpjūtį mažmeninės prekybos apimtys buvo 6,0 proc. didesnės nei prieš metus, o vertinant dvylikos mėnesių laikotarpį augimas paspartėjo iki 3,1 proc. (sparčiausiai per ketverius metus), todėl indeksas pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus. Maisto prekių parduotuvių apimtys pagal tendenciją vis dar 1,6 proc. mažesnės nei prieš metus, tačiau nuosmukis švelnėja kiekvieną mėnesį nuo vasario (−4,1 proc.), o rugpjūtį apimtys jau augo. Ne maisto prekių prekybos apimtys pagal tendenciją padidėjo 3,7 proc., o vien rugpjūtį – 8,0 proc.: namų ūkiai, kurie taupė pirkdami pigesnius maisto produktus, vėl perka ne pirmo būtinumo prekes. Ekonomikos pagrindai gerokai sustiprėjo: darbo sąnaudos II ketvirtį padidėjo 6,5 proc., o infliacija rugpjūtį siekė 1,3 proc., rugsėjį – 3,1 proc., todėl realiosios pajamos auga 3–5 proc. (sparčiausiai Baltijos šalyse), nedarbo lygis per metus sumažėjo nuo 7,8 iki 6,6 proc., o maisto kainos mažėja.

Statybos statistika rodo, kad sektorius stabilizavosi žemame lygyje. Pagal keturių ketvirčių tendenciją II ketvirtį pradėtų statyti gyvenamųjų pastatų buvo 1,1 proc. daugiau nei prieš metus: po dvejų metų nuosmukio jų skaičius nebekinta. Struktūra aiškiai keičiasi: pradedamų statyti vienbučių namų sumažėjo 2,3 proc., o 3–5 aukštų daugiabučių padaugėjo 70 proc. (daugiausia per 1,5 metų). Tai rodo, kad, atsigaunant realiosioms pajamoms, vystytojai grįžta į daugiabučių rinką. Baigtų statyti gyvenamųjų pastatų skaičius stabilus (+1,9 proc. pagal tendenciją). Negyvenamųjų pastatų statybos pradžios rodikliai išlieka silpni (−4,6 proc. pagal tendenciją, prieš metus – −9,4 proc.): pradedamų statyti pramoninių pastatų (−22 proc.) ir biurų (−27 proc.) vis dar mažėja, tačiau sandėlių pradedama statyti rekordiškai daug (+32 proc.), atsigauna ir viešbučių statyba. Pirmauja logistika ir turizmas, o pramonės investicijos dar neatsigauna.

Estija – ryškiausias dezinfliacijos pavyzdys regione, net ir po rugsėjo degalų kainų šuolio. Bendroji infliacija nuo 3,8 proc. sausį sumažėjo iki 1,3 proc. rugpjūtį (mažiausia Baltijos šalyse), o rugsėjį vėl padidėjo iki 3,1 proc., degalams per metus pabrangus 40,6 proc. Grynoji infliacija smuko nuo 3,4 proc. sausį iki 1,4 proc., o paslaugų infliacija – nuo 5,3 iki 2,0 proc., nes metiniame palyginime nebeatsispindi 2025 m. viduryje padidintų mokesčių poveikis; be to, maisto kainos mažėja nuo birželio (−1,2 proc.). Energija pabrango 16,8 proc.: dujos (+36,9 proc.) brango sparčiausiai regione, tačiau elektra (+6,0 proc.) ir šiluma (+2,5 proc.) brango daug mažiau nei Lietuvoje, nes Estijos kainų zonoje elektros kainos mažesnės. Pramonės prekių (+0,6 proc.), baldų ir namų apyvokos reikmenų (−0,2 proc.) bei restoranų paslaugų (+2,2 proc.) kainos nerodo, kad karo Irane poveikis būtų išplitęs; organizuotos kelionės ir lėktuvų bilietai net pinga. Apskritai energijos kainų šoką visiškai atsveria su mokesčiais susijęs bazės efektas, maisto defliacija ir silpna įmonių galia kelti kainas, todėl Estijos namų ūkių realiosios pajamos auga sparčiausiai regione.

Atnaujindami prognozes rugsėjį, Estijos 2026 m. BVP augimo prognozę padidinome 0,1 proc. p. – iki 2,3 proc. (birželio prognozė – 2,2 proc.), o 2027 m. prognozės (2,6 proc.) nekeitėme. Nedarbo lygis 2026 m. turėtų siekti 6,8 proc., 2027 m. – 6,2 proc.; abi prognozės 0,2 proc. p. mažesnės nei birželį (atitinkamai 7,0 ir 6,4 proc.). 2026 m. infliacijos prognozę sumažinome 0,4 proc. p. – iki 3,6 proc. (birželio prognozė – 4,0 proc.), 2027 m. – 0,3 proc. p., iki 2,7 proc. (birželio prognozė – 3,0 proc.). Darbo užmokestis 2026 m. turėtų didėti 5,8 proc., 2027 m. – 5,5 proc.; šių prognozių nekeitėme. 2026 m. nekilnojamojo turto kainų augimo prognozės (6,6 proc.) nekeitėme, o 2027 m. prognozę padidinome 0,3 proc. p. – iki 7,8 proc. (birželio prognozė – 7,5 proc.).

3 lentelė. Estija – 2026–2027 m. makroekonominės prognozės: 2026 m. rugsėjo ir birželio prognozių palyginimas

Šaltinis: banko „Citadele“ makroekonominiai scenarijai, 2026 m. rugsėjo bazinis scenarijus („Macro FC baseline and adverse“). 2025 m. – įvertis / faktiniai duomenys. Visos 2028–2029 m. prognozės pateikiamos duomenų faile.

Perspektyvos. Estijos ekonomikos atsigavimas 2027 m. turėtų apimti vis daugiau sektorių. Apdirbamosios gamybos apimčių pokytis apie metų sandūrą turėtų tapti teigiamas, o 2027 m. pirmąjį pusmetį, padedant stipriai Suomijos ir kitų eksporto rinkų paklausai, gamyba turėtų augti keliais procentais, nors energijos kainoms ir statybos sektoriui jautrios šakos atsiliks. Iš visų regiono šalių daugiausia galimybių paspartėti turi Estijos mažmeninė prekyba: iki 2027 m. vidurio jos apimčių augimo tempas turėtų padidėti nuo 3 iki 4–5 proc., nes realiosios pajamos didės 3–5 proc., o maisto kainos mažės. Statybos sektorius turėtų atsigauti tik lėtai ir vargu ar reikšmingai prisidės prie BVP augimo iki 2027 m. antrojo pusmečio. Pagrindinės rizikos, galinčios atidėti atsigavimą, – kylantis EURIBOR ir antroji energijos kainų banga.