Profesiją keisti galima bet kuriame amžiuje, o įgyta nauja kvalifikacija dažnai tampa tvirtu pagrindu ilgalaikiam užimtumui. Net 76 proc. persikvalifikavusiųjų dirba ir praėjus dvejiems metams po mokymų. Vis daugiau šalies gyventojų renkasi ne tik profesinį mokymąsi, bet ir karjeros konsultacijas arba galimybę išbandyti pasirinktą profesiją realioje darbo vietoje, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
„Karjero“ centrų kolegos profesinio pasirinkimo klausimais šiais metais individualiai konsultavo daugiau nei 28,2 tūkst. įvairaus amžiaus žmonių, iš jų – 3,2 tūkst. į konsultacijas kreipėsi savarankiškai, nebūdami registruoti Užimtumo tarnyboje.
Kreipiasi ir vyresni nei 50 metų klientai, o Užimtumo tarnyba padeda jiems skirtinguose karjeros etapuose: pasirenkant profesiją ar ją keičiant. Šiai auditorijai suteikta 8,1 tūkst. individualių konsultacijų. Dažniausiai jie domisi gyvenimo aprašymo rengimu, „LinkedIn“ profilio kūrimu, karjeros planavimu ir darbo paieškos galimybėmis. Profesinio veiklinimo renginiuose dalyvavo daugiau kaip 3,3 tūkst. klientų, iš jų – 883 buvo vyresni nei 50 metų.
„Profesijos keitimas jau nebeturi amžiaus ribų. Matome, kad vis daugiau žmonių ir vyresnių nei 50 metų, ryžtasi persikvalifikuoti, nori išbandyti save kitose srityse. Šis sprendimas dažnai tampa ilgalaikio užimtumo pagrindu. Svarbu tai, kad žmonės renkasi ne tik mokymus, bet ir profesines konsultacijas, o galimybė realioje darbo vietoje susipažinti su profesija padeda priimti labiau apgalvotus karjeros pasirinkimus ir drąsiau žengti pokyčių keliu“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Kas penktas klientas mokosi pagal konkrečius darbdavio poreikius
Statistinio profesinio mokymo dalyvio profilis trejus metus iš esmės nesikeičia, tik šiemet tipinė dalyvė metais vyresnė – apie 41 metų amžiaus moteris, jau turinti vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija. Ji dažniausiai renkasi individualios priežiūros darbuotojo arba slaugytojo padėjėjo programą.
Moterys išlieka aktyviausia grupė tarp profesinį mokymą pasirinkusių klientų – sudaro 64 proc. visų besimokančiųjų. Vyresni nei 50 metų žmonės – beveik ketvirtadalį (25 proc.).
Kas penktas profesinio mokymo dalyvis šiemet įgijo kvalifikaciją pagal konkrečius darbdavio poreikius. Duomenys rodo, kad iki 21 proc. išaugo besimokančių klientų skaičius pagal trišales sutartis, kai 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu jų dalis sudarė 13 proc.
Siekiant parengti konkrečioms darbo vietoms reikalingus specialistus pagal darbdavių poreikius Užimtumo tarnyba padeda parengti didesnį skaičių klientų, kurie bus įdarbinti įmonėse. Pavyzdžiui, slaugytojo padėjėjo mokymo programoje pagal trišales sutartis mokėsi 15 būsimų UAB „Paupio namai“ ir 14 būsimų VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos darbuotojų.
Šiemet parama mokymuisi pasinaudojo beveik 2,2 tūkst. asmenų. Dauguma – apie 1,5 tūkst. dalyvavo profesinio mokymo priemonėje (70 proc.). Miestų gyventojai sudaro du trečdalius profesinio mokymo dalyvių ir trečdalį – kaimo vietovių.
Pasak I.Balnanosienės, žmonės renkasi praktiškas, greitai darbo rinkoje pritaikomas profesines kvalifikacijas socialinės priežiūros, slaugos, transporto srityse: „Šių sektorių programų populiarumas rodo ne tik šiuo metu didžiausią darbuotojų poreikį, bet ir atspindi pačių žmonių asmeninius pasirinkimus.“
Dauguma profesinio mokymo dalyvių įgijo individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, elektriko, pedagogo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, taip pat apskaitininko, motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojo, santechniko, sandėlio operatoriaus, suvirintojo ir kt. kvalifikacijas ar kompetencijas.
Persikvalifikavę žmonės dirba ir po dvejų metų
Persikvalifikavimo naudą labiausiai rodo įdarbinimo efektyvumo rodiklis – įgiję paklausias profesijas, po pusmečio dirba 91 proc. asmenų, po metų – 83 proc., po dvejų – 76 proc.
I.Balnanosienės teigimu, naujų įgūdžių įgijimas suteikia ne tik galimybę greičiau įsidarbinti, bet ir kurti tvaresnę profesinę ateitį: „Tai investicija, kuri duoda ilgalaikę grąžą, nes dauguma persikvalifikavusiųjų sėkmingai dirba ir po dvejų metų.“
Artimiausiu metu persikvalifikuoti planuoja dar apie 2 tūkstančiai Užimtumo tarnybos klientų. Vėlgi dominuoja moterys (61 proc.), o pagal amžių daugiau nei pusė ketinančių mokytis yra 30-49 metų asmenys (52 proc.), jaunimas iki 29 metų sudaro 28 proc., o 50+– penktadalį. Įgyti naujų įgūdžių daugiausia norinčių yra Vilniuje (30 proc.), Kaune (10 proc.) ir Klaipėdoje (8 proc.), mažiausiai – Neringoje ir Alytuje (po 1).
Paprastai
Ar amžius yra kliūtis keičiant profesiją?
Ne, profesiją keisti galima bet kuriame amžiuje. Vis daugiau žmonių, net ir vyresnių nei 50 metų, ryžtasi persikvalifikuoti.
Kiek persikvalifikavusių žmonių dirba po dvejų metų?
Net 76 procentai persikvalifikavusiųjų dirba ir praėjus dvejiems metams po mokymų.
Kokios profesijos populiariausios tarp persikvalifikuojančiųjų?
Žmonės dažniausiai renkasi praktiškas, greitai darbo rinkoje pritaikomas profesines kvalifikacijas socialinės priežiūros, slaugos ir transporto srityse, pavyzdžiui, individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo ar elektriko.
Ar Užimtumo tarnyba teikia pagalbą vyresniems nei 50 metų klientams?
Taip, Užimtumo tarnyba padeda vyresniems nei 50 metų klientams skirtinguose karjeros etapuose, suteikdama individualias konsultacijas ir padėdama pasirenkant ar keičiant profesiją.
Kiek klientų mokosi pagal konkrečius darbdavio poreikius?
Kas penktas profesinio mokymo dalyvis šiemet įgijo kvalifikaciją pagal konkrečius darbdavio poreikius, o besimokančių klientų skaičius pagal trišales sutartis išaugo iki 21 procento.