Šiemet trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje dirbti sezoninius darbus išduota 1,4 tūkst. leidimų. Tai dvigubai daugiau nei pernai per devynis mėnesius ir didžiausias tokių leidimų skaičius per pastaruosius penkerius metus. Mažiausiai migrantų sezoninį darbą ketino dirbti 2023 m. tokiu pat laikotarpiu – tik 147 užsieniečiai.
„Sezoninis darbas susijęs su sezoninėmis sąlygomis ar tam tikru metų periodu pasikartojančiais įvykiais ar veiklomis, kai darbuotojų reikia daugiau negu vykdant įprastą veiklą. Lietuvos darbdaviai, ieškodami galimybių skubiems darbams atlikti, planuoja įdarbinti sezonui ir užsieniečius iš trečiųjų šalių“, – sakė Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė. – Tokiu atveju procesas Užimtumo tarnyboje gana trumpas – leidimas dirbti sezoninį darbą užsieniečiui išduodamas per 7 darbo dienas ir laikinam darbui iki 6 mėnesių per metus nekeliami privalomi kvalifikaciniai reikalavimai. Tačiau išduotas leidimas dirbti dar nesuteikia teisės užsieniečiui pradėti dirbti Lietuvos įmonėje – privalu gauti ir nacionalinę vizą.“
Šiemet dėl leidimų dirbti sezoninį darbą trečiųjų šalių piliečiams kreipėsi 114 įmonių, kai 2024 m. per tą patį laikotarpį tokių tebuvo 52. Daugiausiai sezoninių darbuotojų pasikvietė Kauno (488) ir Panevėžio (388) regionų darbdaviai. Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus regionuose jų skaičius perpus mažesnis (181-187). Daugiausiai leidimų išduota šalies įmonėms – „Biovela-Utenos mėsa“ (288), „Mezitora“ (162), „Amber Food“ (72), „Krekenavos agrofirma“ (63), „Globus Bemanning“ (54), ŽŪB „Nematekas“ (32), „Gilmera“ (29), „Norvegijos kontaktai“ (26), „Baltic fish export“ (24), „Betena“ (24).
Sezoniniam darbui šalyje darbdaviai užsieniečius daugiausiai ketino įdarbinti kelininkais – 30 proc. (419), virėjais – 18 proc. (247), maisto produktų rūšiuotojais – 15 proc. (208), mėsos pusgaminių ruošėjais – 6 proc. (80), maisto produktų fasuotojais (svėrėjais, pakuotojais) – 5 proc. (75), pastatų konstrukcijų valytojais – 4 proc. (61).
Lietuvos darbo rinką per devynis mėnesius taip pat ketino papildyti pagalbiniai augalininkystės ūkio darbininkai (34), žuvies pusgaminių ruošėjai, pagalbiniai virtuvės darbininkai (29), kiti statybinių konstrukcijų valytojai (28), mėsos produktų gamybos įrenginių operatoriai (26), maisto produktų gamybos technologinės linijos operatoriai (24), braškių augintojai (23), pagalbiniai mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkai (22, pagalbiniai gyvulininkystės ūkio darbininkai (13), betonuotojai (13), virėjo padėjėjai (išskyrus namų virtuvę) (11) ir kt. užsieniečiai iš trečiųjų šalių.
Azijos piliečiams antrus metus išduodama daugiausiai leidimų dirbti sezoninį darbą. Dominuoja Uzbekistanas – 457 žmonės (33 proc.), Tadžikistanas – 352 (25 proc.), Kirgizija – 186 (13 proc.) ir Azerbaidžanas – 186 (13 proc.). Taip pat ketino atvykti 52 užsieniečiai iš Sakartvelo (4 proc.), Ukrainos – 38 (3 proc.), Kazachstano – 25 (2 proc.), Filipinų (18), Pakistano (15), Moldovos (15), Turkmėnistano (11), Nepalo (11) ir Vietnamo (10).
Valstybių, kurių piliečiams buvo išduoti leidimai dirbti sezoninį darbą, sąrašą šiemet papildė Ukraina, Moldovos Respublika, Vietnamas, Filipinai, Argentina, Armėnija, Pietų Afrikos Respublika ir Egiptas. Nė vieno leidimo dirbti šiemet negavo piliečiai iš Turkijos, Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Šri Lankos, Zimbabvės ir Tanzanijos Jungtinės Respublikos. Užsieniečiai dirbti sezoninio darbo pageidavo atvykti iš 21 šalies, pernai – iš 19.
