Tris mėnesius gerėjančias darbo rinkų perspektyvas signalizavęs Europos darbo rinkos barometras gegužę smuko žemiau neutralios ribos. Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo bei Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis mažėjo 0,7 balo ir siekė 99,8. Lietuva – ne išimtis, čia barometras taip pat pakrypo į neigiamą pusę, bet liko virš neutralios ribos.
Gegužę mažėjo abu užimtumą ir nedarbą prognozuojantys komponentai: nedarbo – 0,7 balo (98,5), užimtumo – 0,6 (101,2). Nors vis dar tikimasi nežymaus užimtumo didėjimo, prognozuojama, kad nedarbas taip pat didės.
„Europos darbo rinkose vėl juntama stagnacija“, – sakė IAB prognozių skyriaus vadovas Enzo Weberis.
Lietuvos barometras gegužę sumažėjo 2,1 balo ir siekia 100,9. Nedarbą prognozuojantis komponentas susitraukė iki 101,2 balo (-1,8), užimtumo – iki 100,6 (-2,4). Skirtingai nei visoje Europoje, mūsų šalyje nenumatomas žymesnis nedarbo augimas.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 17 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.
Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą.
Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.
Skirtingų laikotarpių Europos darbo rinkos barometro duomenys pateikiami čia.
