Regione

Tyrimas regionuose priblokšė: kas antras pritaria moterų su negalia sterilizacijai, kas trečias įsitikinęs, kad politikoje joms ne vieta

Kas antras respondentas visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad priverstinė sterilizacija ir (arba) priverstinis nėštumo nutraukimas moterims, turinčioms tam tikrą negalią – pateisinamas.  Tokius duomenis atskleidė Panevėžio miesto, rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse atlikta apklausa.

Tyrimas taip pat parodė, kad teisė kurti šeimą moterims su negalia nėra pripažįstama. Teiginiui, kad pasirinkdamos turėti vaikų moterys su negalia elgiasi neatsakingai, prieštaravo tik 38% apklaustųjų. Anot lygių galimybių ekspertų, tai rodo visuomenės – tiek specialistų, tiek artimųjų – palaikymo stoką, patiriamo socialinio spaudimo ir diskriminacijos, kuri atsiranda lyties ir negalios sankirtoje, mastus.

„Tai – iškalbinga sisteminio reprodukcinių moterų teisių nepaisymo pasekmė. Nesvarbu, verčiama gimdyti ar daryti abortą, neleidžia nepageidaujamo nėštumo nutraukti medikamentais ar prievarta sterilizuojama, – tai yra skirtingos to paties medalio pusės. Kai moterys sumenkinamos iki reprodukcinės funkcijos, jose sunku matyti žmogų, turintį pamatinę teisę į savo kūno neliečiamybę“, – teigia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Moterų su negalia vertinimas kupinas prieštaravimų

Apklausa taip pat atskleidė, kad didelė dalis respondentų (3-4 iš dešimties) neturi aiškios nuomonės, vertindami moterų su negalią padėtį, atsakymuose apstu nenuoseklumo. Pavyzdžiui, pritarę teiginiui, kad negalia nėra kliūtis moterims būti seksualioms (su tuo visiškai arba iš dalies sutiko 61 proc. apklaustųjų), tik 32 proc. pripažino, kad galėtų turėti romantinių santykių su negalią turinčiu žmogumi.

Kas antras (49 proc.) sutiktų, kad darbe vadovautų moteris su negalia. Keturi iš dešimties  teigė manantys, kad matoma moters negalia neturėtų būti kliūtis dirbti laidos vedėja televizijoje, tačiau beveik tiek pat (35 proc.) tuo pat metu mano, kad moterims su negalia  į politiką geriau nelįsti.

„Toks nuostatų nenuoseklumas rodo didelį viešos moterų su negalia reprezentacijos trūkumą, kuris tampa kliūtimi geriau suprasti egzistuojančius iššūkius, problemas ir ieškoti veiksmingų sisteminių sprendimų.“– aiškina Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Aurelija Auškalnytė.

Labiau pateisinamas smurtas prieš moteris su negalia

Ankstesni tyrimai rodo, kad moterų, turinčių negalią, sprendimas palikti smurtinius santykius taip pat vertinamas mažiau palankiai nei tokių moterų, kurios negalios neturi. Praėjusių metų sausį keliuose Lietuvos regionuose vykdytas tyrimas parodė, kad apie 90 proc. visuomenės linkusi palaikyti moteris, bandančias palikti smurtautojus. Tačiau moterų su negalia atveju toks palaikymas vos 53 proc.

„Mergaitės ir moterys su negalia patiria nuolatinį menkinimą iš savo aplinkos. Jis žaloja psichologiškai, stumia į izoliaciją, daro jas nematomas. O visuomenė natūralizuoja diskriminaciją, esą moterys su negalia ir turi didžiąją laiko dalį praleisti namuose. Tai – nepriimtina, neteisinga, o ir mes prarandame moterų su negalia potencialą“, – Aurelija Auškalnytė.

Apklausą Lygių galimybių plėtros centro užsakymu atliko „Spinter research“. Apklausa yra EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamo projekto dalis.

Visi tyrimo rezultatai: https://bit.ly/3fl5Daa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Gal patiks?

Taip pat skaitykite:

Back to top button