Apie artėjančią vasaros pradžią praneša ne tik pražystanti gamta, bet ir studentų grupelės, besibūriuojančios šalia viešųjų bibliotekų ir kavinių. Šiuo metu studentai rašo savo kursinius ar baigiamuosius rašto darbus, kurie dažnam jų sukelia nemalonius jausmus, kelia stresą. Dėl to nemažai studentų imasi gudrauti ir pateikia plagijuotus ar kitų asmenų parašytus darbus. Su šia problema kovoja ir išmanius sprendimus siūlantis lietuvių startuolis „Oxsico“.
„Plagijavimas – tai svetimo intelektinio darbo vagystė. Todėl jei neužkirsime kelio plagijavimui – nors ir netiesiogiai, bet palaikysime vagysčių kultūrą, kuri yra svarbi socialinė problema. Apie mokesčių slėpimą ar piratinio turinio internete naudojimo žalą viešojoje erdvėje kalbama pakankamai, tačiau sukčiavimas mokslo erdvėje – vis dar nesulaukia pakankamo dėmesio. Ši priežastis yra pagrindinis akstinas mums veikti ir bandyti pagerinti švietimo situaciją šalyje“, – teigia vienas startuolio „Oxsico“ įkūrėjų Chorst Klaus.
Sukčiavimas aukštosiose mokyklose – opi Lietuvos problema
Lietuvos studentai – vieni labiausiai pasaulyje sukčiaujančių studentų. Lyginant sukčiavimo rodiklius, Lietuva yra panašiame lygyje su Rusija, Brazilija, Nigerija ir labai toli nuo tokių Šiaurės ir Vakarų Europos valstybių kaip Suomija, Šveicarija, Švedija ar Vokietija. Kaip rodo praktika, studentai dažniausiai perka kitų žmonių atliekamus darbus arba sulipdo juos iš kelių jau parašytų darbų kopijų.
„Nors savarankiškas darbo rašymas yra vienas didžiausių žinių šaltinių, nemažai studentų to nevertina ir pateikia nesąžiningai parašytus baigiamuosius darbus. Problema ypatingai aktualizavosi pastaruoju metu, kai daugelis universitetų buvo priversti derinti kontaktinį ir nuotolinį mokymąsi. Studentai prarado ryšį su savo mokymosi įstaigomis ir turėtomis atsakomybėmis, o ir anksčiau egzistavusios plagijavimo problemos niekur nedingo“, – mintimis dalijasi Chorst Klaus.
Pasak vieno iš „Oxsico“ įkūrėjų, studentų nuo nesąžiningo elgesio neatbaido net jiems tenkančios griežtos bausmės: sukčiautojams rašomi neigiami įvertinimai, jie šalinami iš mokslų institucijų. Nepaisant to, studentai ryžtasi sukčiauti, o svarbiausia to priežastis – studijų metu neįgytos žinios ir kompetencijų stoka. Pavyzdžiui, negebėjimas planuoti laiką ar dirbti su skirtingais informacijos šaltiniais.
Problemai spręsti reikalingi išmanūs sprendimai
Dar visai neseniai atskirti nesavarankišką darbą buvo išties sudėtinga. Vienas iš tokių būdų – tai atskirų darbo vietų tikrinimas informacinėse duomenų bazėse. Toks tikrinimas užimdavo daug svarbaus darbus tikrinančių dėstytojų laiko, todėl apie rašto darbų autentiškumą buvo sprendžiama pasikliaujant nuojauta, o ne pamatuotais argumentais.
Egzistuojantis poreikis išspręsti plagijavimo problemą „Oxsico“ kūrėjus paskatino sukurti teksto sutapties atpažinimo sistemą. Lietuvių startuolis suteikia lengvą ir paprastą būdą palyginti turimą tekstą su mokslinėse bazėse prieinamais moksliniais straipsniais. Be šio pagrindinio rodiklio įmonė analizuoja ir sąžiningo perfrazavimo, citavimo duomenis bei fiksuoja bandymus apgauti autentiškumo tikrinimo programą.
„Mūsų kuriama programa yra unikali, nes palaiko virš šimto skirtingų kalbų tikrinimą ir neapsiriboja vien anglų kalba. Lietuvių ir kitų kalbų palaikymas yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos ir kitų šalių aukštosios mokyklos noriai renkasi „Oxsico“ teikiamus sprendimus. Be to, tokių partnerių kaip CORE dėka turime vieną didžiausių mokslinių straipsnių bazių lyginant su konkurentais. Suteikiamas pasitikėjimas mus motyvuoja ir skatina siekti pozityvių pokyčių. Todėl tikimės, jog Lietuvos studentai nesusigundys lengvuoju keliu ir savo darbus rašys sąžiningai ir atsakingai“, – apibendrina Chorst Klaus.