Ekspertai skatina atkreipia dėmesį – sukčiai jau dabar siekia išnaudoti kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančią II pakopos pensijų reformą. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose kaupia daugiau nei pusė šalies gyventojų (1,4 mln.), todėl sukčių naudojamos schemos gali paliesti daugybę lietuvių. Kaip atpažinti šiuos sukčiavimo atvejus ir ką daryti su jais susidūrus, pataria „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
„Nors realiai prašymus stabdyti II pakopos pensijų kaupimą bus galima pateikti tik nuo 2026 metų sausio 1-osios, pastebime, kad sukčiai jau dabar aktyviai tam ruošiasi. Jie sistemingai renka žmonių duomenis, išnaudoja informacinį triukšmą apie reformą ir bando iš anksto užsitikrinti galimybę pavogti lėšas vos tik tai taps techniškai įmanoma“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Pasak jos, nors sukčiavimo schemos gali atrodyti įvairiai, jų esmė ta pati – nukreipti sukauptas lėšas į sukčių kontroliuojamą sąskaitą. Tam reikia išgauti asmens kodą arba prisijungimo prie interneto banko duomenis.
„Vienas kelias – socialiniuose tinkluose pasirodantys fiktyvūs puslapiai ar apklausos, siūlančios, pavyzdžiui, „pasitikrinti, kiek pinigų galite atgauti“. Jų tikslas – apsimetant pensijų fondų valdymo bendrovės ar banko puslapiu išgauti asmeninius duomenis – kontaktą, kuriuo galėtų paskambinti arba dar blogiau – mokėjimo kortelės ar interneto banko prisijungimo duomenis. Kitas dažnas scenarijus – skambutis iš tariamo konsultanto, neretai kalbančio rusų kalba. Prisidengdamas pensijų fondų valdymo bendrovės ar banko vardu, jis informuoja, esą žmogus sukaupė didelę sumą ir siūlo padėti juos atsiimti“, – vardija dr. D. Kolmatsui.
