2024, kovo 28, Ketvirtadienis

Šiandien veiklos dešimtmetį švenčiančios Panevėžio „Cido“ arenos vadovas: „Sulaukėme 10-ies, sulauksime ir 100“

Prieš dešimtmetį, skambant tuo metu itin populiarios italų grupės „Ricchi e Poveri“ dainoms,
duris atvėrė universali Panevėžio „Cido“ arena, kurios statyboms naudotos naujausios ir
pažangiausios technologijos. Nors nuo pat pradžių miestiečių ir miesto svečių ji buvo
liaupsinama ir mylima, o į ateitį žvelgiama viltingai, arenos vadovai ne vieną prakaito lašą
išliejo, kad „Cido“ arena didžiuotųsi ir renginių įvairove, ir vis gerinamais lankomumo bei
renginių skaičiaus rekordais. Šiandien arena – regioninių arenų lyderė ir viso regiono traukos
centras. Kaip pavyko to pasiekti ir kuo dar arena nustebins Lietuvą, kalbamės su Panevėžio
„Cido“ arenos direktoriumi Tomu Inčiku.
Kaip manote, koks didžiausias arenos dešimtmečio pasiekimas?
Pasiekimų – ne vienas. Tačiau turbūt labiausiai džiugina, kad nuvylėme skeptikus. Buvo
kalbama, kad mūsų arena neišgyvens, arba kad joje bus surengiama vos kelios dešimtys
renginių per metus. Tačiau tik pažiūrėkit – arenoje nuolat vyksta veiksmas, ji užimta apie
300 dienų per metus. Miesto vadovai buvo iškėlę tikslą, kad per metus arenoje vyktų 50
renginių, mes šį skaičių viršijame bent du kartus! Tapome regioninių arenų lyderiais ir,
manau, pas mus vyksta viskas, kas geriausio ir didžiausio ne tik Panevėžyje, bet ir visame
regione.
Sakote, kad arena užimta apie 300 dienų per metus, tačiau žiūrovus pakviečiate į
maždaug 100 renginių. Kas arenoje vyksta kitomis dienomis?
Kaip žinote, „Cido“ arena vienintelė Baltijos šalyse turi dengtą dviračių treką, tad daug
dienų per metus pas mus treniruojasi dviračių treko sportininkai. Ne tik Lietuvos
profesionalai, bet ir šios sporto šakos žvaigždės iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos,
Rusijos. Treniruojasi ir jaunoji karta. Visi panevėžiečiai, kaip ir Lietuvos elito rinktinė, mūsų
iniciatyva dviračių treke treniruojasi nemokamai. Suteikdami tokią galimybę ne tik
populiariname dviračių sportą, bet ir, tikime, ugdome ateities čempionus. Turime ir krepšinio
komandą – „Lietkabelį“ – jiems taip pat reikia vietos treniruotėms. Dėl didelio arenos
užimtumo, krepšininkai ir dviratininkai paprastai treniruojasi vienu metu. Be to, arenoje
vyksta privatūs renginiai.
Atrodo, kad arena dabar išgyvena geriausius savo metus – renginių skaičiumi
nenusileidžiate didžiausioms šalies arenoms…
Taip, „Cido“ arena šiuo metu išgyvena lankomiausius ir renginių gausiausius metus, tačiau
kiekviena diena yra iššūkis. Renginių gausa ir augantis žiūrovų skaičius reikalauja daugiau
resursų, todėl proporcingai didėja arenos sąnaudos. Be to, tik apie 40 proc. visų arenoje
vykstančių renginių yra pelningi.
Negalime pasirinkti organizuoti tik finansiškai naudingų renginių, todėl turime nuolat
laviruoti, o tai reikalauja daug profesionalumo ir patirties, tačiau iššūkiai yra tam, kad būtų

įveikti. Esame miesto gyvenimo dalis, todėl su pirmuoju dešimtmečiu tik įsibėgėjome. Juk ir
jubiliejinius metus pasitinkame su šūkiu „10 bus ir 100“. Tvirtai tuo tikime.
Kaip manote, ko reikia, kad žiūrovas ateitų į areną? Ar užtenka vien gero renginio?
O kas yra geras renginys? Tai labai subjektyvu. Iš pradžių žmonės ėjo, važiavo, nes arena
buvo nauja, jie norėjo pažiūrėti, kaip atrodo arena, kaip atrodo dviračių trekas. Kai pirminio
susižavėjimo banga atslūgo, prasidėjo sunkioji dalis – reikėjo perprasti Panevėžio ir
aplinkinių rajonų publiką, kokia ji, ko ji nori, kas jai patinka. Kai į žmonių poreikius ir
finansines galimybes pataikai, tuomet ir turi pilną areną. Pati publika mums padiktavo, koks
bus arenos renginių tinklelis, mums tereikėjo išgirsti. Tiesa, viešumoje kartais dar pasirodo
klausimų, kada „Cido“ arenoje išgirsime Beyonce ar Justiną Timberlake‘ą, – esu įsitikinęs,
kad tokių pasaulinių žvaigždžių Panevėžyje, matyt, niekada neišvysime, nors mūsų renginių
tinklelis gali konkuruoti su didžiosiomis šalies arenomis.
Kokius renginius labiausiai mėgsta Panevėžio publika?
Mūsų renginius yra pamėgę ne tik panevėžiečiai, bet ir miesto svečiai – aplinkinių regionų
gyventojai, kai kuriuose renginiuose jie sudaro net iki 40 proc. lankytojų. Pirmaisiais arenos
veiklos metais bandėme į Panevėžį atvežti ryškesnių ir brangesnių užsienio atlikėjų, tačiau
publika pasufleravo, kad mieste laukiamesni Lietuvos atlikėjai ir vietos projektai.
Pavyzdžiui, sausakimša arena buvo per K. Kerbedžio, grupės „Sel“, A. Mamontovo, Dž.
Butkutės, M. Mikutavičiaus ir kitus koncertus. Pilnutėlės tribūnos būna ir per svarbesnes
sporto varžybas, nesvarbu – tai krepšinis, dviračių sportas ar boksas. Visuomet daug dėmesio
sulaukia miesto savivaldybės organizuojami renginiai, kurie miestui papildomai nekainuoja,
o žmonės juose lankosi nemokamai, tai paroda „Expo Aukštaitija“, Kalėdų mugė, Vasario
16-osios minėjimas ir kiti renginiai.
Koks, jūsų požiūriu, yra arenos vaidmuo mieste?
Per veiklos metus tapome objektu, be kurio Panevėžį sunku įsivaizduoti, kuris ne tik
prisideda prie miesto veido kūrimo, bet ir jį garsina Lietuvoje bei užsienyje. Atliekame ne tik
pramoginę funkciją, esame ne tik laisvalaikio praleidimo vieta. „Cido“ arena –
lankomiausias regiono objektas, todėl ji yra ir vienas iš miesto ekonomikos variklių. Arenoje
pasirodantys šalies ir užsienio sportininkai, atlikėjai, atvykstantys žiūrovai užsuka į miesto
restoranus, naudojasi viešbučių ir kitų įstaigų paslaugomis. Pati arena taip pat sukuria
nemažai darbo vietų – ir nuolatinių, ir trumpalaikių, kuomet personalas samdomas
konkretiems renginiams. Kai vyksta dideli renginiai, lankytojus aptarnauja iki 100 žmonių.
Be to, dėl patrauklių darbo sąlygų ir konkurencingo atlyginimo arena yra miesto gyventojų
trokštama darbovietė.
Atrodo, kad jūs savo miesto, miestiečių, namų krepšinio komandos patriotai ir
užtarėjai. Turbūt ir ruošdami šįvakar vyksiančią arenos gimtadienio šventę
atsižvelgėte į miestiečių poreikius?
Ruošiame fiestą. Bus visko – ir muzikos, ir humoro, ir ugnies, ir krepšinio. Vakarą savo
dainomis pradės Monika Pundziūtė-Monique, vėliau pasirodys humoristas Mantas
Bartuševičius. Krepšininkus pasitiksime ugnies ir šviesų šou. Galiausiai visi kartu stebėsime
FIBA Čempionų lygos rungtynes tarp Panevėžio „Lietkabelis“ ir Nimburko „CEZ

Nymburk“ klubų. Į gimtadienio programą stengiamės sudėti visko po truputį, kad
primintume, kokie universalūs esame ir kiek visko pas mus galima patirti.
Norėčiau, kad šįvakar arenoje susirinktų visas Panevėžys. Deja, visų nesutalpinsime,
neturime tiek vietos, bet tikiuosi visus pamatyti dar iki metų galo, artimiausiuose
renginiuose.
Ačiū.

Įdomūs faktai apie „Cido“ areną

Per 10 metų Panevėžio „Cido“ arenoje apsilankė per 1,8 mln. žiūrovų, įvyko 792 renginiai.
Ir jų skaičius kasmet proporcingai auga. Ypač sėkmingi arenai buvo 2017-ieji, kuomet vos
per vienerius metus arenoje įvyko 108 renginiai ir apsilankė daugiu nei 286 tūkst. žiūrovų.
Skaičiuojama, kad 2018-ieji bus dar sėkmingesni. Arenoje iki metų pabaigos turėtų įvykti
116 renginių.

Ankstesnis įrašas
Šiuolaikinis gyvenimo ritmas bei požiūris į sveikatą Europoje, JAV ir apskritai visame pasaulyje diktuoja naujas maisto kultūros tendencijas. Jos ypač juntamos didmiesčiuose. Būtent ten sparčiai gausėja tūkstantmečio kartos pamėgtų fast casual restoranų. Štai Amerikoje, kur ir užgimė šios kategorijos restoranai, suskaičiuota, kad jų plėtra nuo 1999 m. išaugo net 500 proc. O kokios tendencijos Lietuvoje? Į šį klausimą padėjo atsakyti dviejų fast casual kategorijai priskiriamų lietuvių įkurtų restoranų atstovai – vienas meksikietiško greitojo maisto restorano „No Forks“ įkūrėjų Lukas Tranavičius ir restoranų „Drama burger“ komunikacijos vadovas Jonas Mažintas. Turi būti greita, bet kokybiška „Dirbantiems ir nuolat skubantiems žmonėms laiko maistui ruošti lieka vis mažiau. O ką jau kalbėti apie ilgą laukimą restorane“, – sako L. Tranavičius ir priduria, kad tuo pat metu žmonės nori jaustis gerai ir suteikti organizmui kokybiškos energijos, reikalingų medžiagų. „Vis dažniau jie nebenori kimšti bet ko. Ypač dabar, kai tiek daug kalbama ir įrodinėjama, kad mūsų pasirenkami produktai gali nulemti bene viską – kaip jaučiamės, kokiais negalavimais skundžiamės ar kokios nuotaikos esame. Šios priežastys ir paskatino į greitojo maisto kultūrą pažvelgti kitaip. Greitis ir kokybė tapo labai pageidaujamu, o kartais ir neišvengiamu deriniu“, – teigia L. Tranavičius. Pašnekovo teigimu, šiuolaikiniai žmonės, valgydami pusryčius, pietus ar vakarienę, nori, kad jų patiekalas taptų „patirtimi“, o ne skrandį užkemšančiu turiniu, kuris vėliau verčia jaustis nemaloniai. Bėda ta, kad laukti tos „patirties“ dažnas neturi laiko arba jam jo tiesiog gaila. Tad besirūpinantys savo sveikata, bet vis dar norintys pavalgyti greitai, yra pasiruošę sumokėti šiek tiek daugiau ir keliauja į fast casual restoranus. Tiesa, greitojo maisto restoranų reputacijai gerinti prireiks, matyt, dar nemažai laiko. Pasak „Drama burger“ atstovo J. Mažinto, greitasis maistas Lietuvoje vis dar turi blogų konotacijų dėl didžiųjų užsienio tinklų, kurie, beje, suprasdami šiuolaikinių vartotojų poreikius, irgi stengiasi prisiderinti, į valgiaraščius įtraukdami šviežių daržovių salotų ar gurmaniškų sumuštinių. „Bet tai neturi nieko bendro su restoranais, kurie plėtoja fast casual koncepcijas. Pavyzdžiui, „Drama burger“ turi tris didesnius restoranus, kuriuose meniu platesnis, restoranai didesni. Tad natūralu, kad ten maistas nėra toks „greitas“. Bet neseniai atidarėme naują „Drama burger“ su priedėliu „GO“. Ten sutrumpinome meniu ir vienu žingsniu optimizavome aptarnavimą. Tad tie patys burgeriai ten gaminami jau greičiau“, – pasakojo J. Mažintas. Kuo išsiskiria fast casual restoranai? Užsisakyk prie prekystalio, savo akimis stebėk, kaip užsakytas patiekalas ruošiamas, ar tiesiog luktelėk prisėdęs vos ilgiau nei tradicinio greitojo maisto užeigoje ir voilà – gali mėgautis greitu, bet kokybišku maistu. Trumpai tariant, tokia yra fast casual restorano esmė. L. Tranavičiaus manymu, pagrindinis skirtumas tarp tradicinių greitojo maisto užeigų ir fast casual restoranų yra būtent maisto kokybė. „Mūsų naudojami produktai nelaikomi šaldikliuose, o reguliariai gaunami iš patikimų tiekėjų. Be to, fast casual tipo restoranuose maistas neretai, kaip ir pas mus, gaminamas kliento akivaizdoje – jis mato visus dedamus ingredientus, tad gali būti tikras dėl sudedamųjų patiekalo dalių“, – pasakojo vienas „No Forks“ šeimininkų ir pridūrė, kad jų restoranas išsiskiria dar ir aptarnavimo greičiu. Anot L. Tranavičiaus, jie maistą klientui patiekia taip pat ar net greičiau nei tradicinio ir menkaverčio greitojo maisto restorane. L. Tranavičius prie fast casual restoranams būdingų bruožų priskiria interjerą. Pasak jo, tokiose vietose atmosferą kuria gerai apgalvotas ar bent jau su aiškia mintimi kurtas dizainas. Be to, šiuose restoranuose galima jaustis laisvai ir per daug nesukti galvos dėl aprangos. „Drama burger“ atstovas J. Mažintas sutinka su tokiu apibūdinimu ir pritaria, kad be šviežių produktų tiesiog neįmanoma pagaminti kokybiško maisto, tačiau taip pat stipriai akcentuoja ir kitą sudedamąją restoranų verslo dalį – žmones. „Mano įsitikinimu, didžiausia ir svarbiausia investicija šioje srityje yra į žmones. Juk už kiekvieno burgerio, buritos, sušio ar kito patiekalo kol kas yra žmonės. Būtent jie visa tai sukuria. Jie augina ir tiekia produktus, prižiūri kokybę, gamina. Aišku, pasaulyje sparčiai plinta robotizacija. Ji tikrai ateis su trenksmu ir į maitinimo paslaugų sektorių“, – teigia J. Mažintas. Kas lankosi tokiuose restoranuose? Sakoma, kad fast casual restoranų plitimo tendencijas, pirmiausia, padiktavo tūkstantmečio (angl. millennians) karta. Pasiteiravus pašnekovų, ar toks teiginys yra teisingas, paaiškėja, kad mūsų šalyje fast casual restoranų kategorijai augti padeda tiek jauni, tiek ir vyresnio amžiaus žmonės. Pagrindiniai skiriamieji jų bruožai – užimtumas, socialinis aktyvumas bei kelionių kitose pasaulio šalyse patirtis. „Apibūdinti fast casual restoranų lankytojo portretą nėra lengva. Manau, tiksliausia būtų pasakyti, kad: verslo pietų ieškantys, apie 30–35 m. ir vyresni asmenys“, – nurodė L. Tranavičius. O J. Mažintas teigia, kad greito ir kokybiško maisto ieško įvairios auditorijos. Tačiau bene labiausiai – jaunimas. „Pastebėjome, kad jauni žmonės ypač jaučia poreikį gauti greito, bet kuo kokybiškesnio maisto. Jie laiko turi dar mažiau, nei prieš tai buvusios kartos. Aplink tiek daug visko vyksta, viską reikia spėti pamatyti, nuvažiuoti, padaryti“, – aiškino „Drama burger“ atstovas. Pasak jo, neretai fast casual kategorijos restoranų klientai turi gerą technologinį išprusimą. Jiems būna svarbu dar prieš atvykstant į restoraną turėti galimybę mobiliajame telefone peržvelgti valgiaraštį, galbūt net pasirinkti patiekalo ingredientus. Na, o atvykus pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis ir greitai atsiskaityti. Maišatis dėl lietuvių kalbos Pasiteiravus, ar lietuviai jau atrado ir įvertino fast casual restoranų koncepciją, abu pašnekovai užtikrintai taria „taip“. „Lietuviai nėra atsilikusi Europos užkampio tauta. Žmonės pradėjo daug keliauti, pamatė pasaulinių tendencijų. Tad jų ieško ir čia. O jei neranda, imasi jų įgyvendinimo. Maitinimo paslaugos – viena dinamiškiausių verslo kategorijų, čia naujovės plinta žaibiškai. Ypač šiais laikais, kai visi laisvai juda, kai informacija lengvai pasiekiama. Net ir nacionalinis lietuviškas maistas juk gali būti kokybiškas ir greitas“, – sako J. Mažintas. Anot jo, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje fast casual formato restoranų buvo atidaryta tikrai nemažai. Tik lietuviai greitai plintantį supaprastinto aptarnavimo restoraną su optimizuotu meniu ir kokybišku maistu vis dar tapatina su tradiciniu greituoju maistu. „Galbūt taip yra dėl to, kad neturime lietuviško termino, kuris apibūdintų fast casual restoranų kategoriją. Manau, laikas apie tai pagalvoti“, – teigia „Drama burger“ komunikacijos vadovas J. Mažintas. Tokiai idėjai pritaria ir L. Tranavičius, vienas iš restorano „No Forks“ įkūrėjų. Jo teigimu, dažnai būna gana keblu paaiškinti net bičiuliams, kokio tipo restoraną jis su kolega atidarė. „Kai pasakai, kad siūlai greitąjį maistą, daugelio reakcija būna panaši. Tas terminas nesužavi ir net įneša skepticizmo. Bet kai išsamiau paaiškini, nuomonė iškart pasikeičia. Todėl galvoju, kad būtų pravartu vartoti naują terminą. Pavyzdžiui, spartaus patiekimo restoranai. Juk taip ir yra – siūlome greitai patiekiamą šviežią ir kokybišką maistą, kuris ruošiamas valandas, o pateikiamas per minutes“, – svarstė L. Tranavičius.
Sekantis įrašas
- Reklama -

Naujausi straipsniai